Mpembos efektas: kodėl verdantis vanduo užšąla greičiau už vėsų?

Hm įdomi savybė Gali būti taip kad kuo vanduo karštesnis tuo greičiau jis atiduoda aplinkai energiją garuodamas ir sėda į indo dugną kuomet atšąla, taigi greičiau vyksta garavimo procesas, tuo tarpu mažesnės temperatūros vanduo lėčiau garuoja ir lėčiau vyksta šilumos atidavimo procesas. Žinoma akivaizdu kad jeigu būtų taip paprasta tai jau būtų atsakyta mįslė senai

Jei remtis šia logika, tai karštas vanduo kažkuriuo momentu pasieks tą žemą temperatūrą, kur bus tokia pati kaip šalto indo. Ir logiška, kad užšalimo sparta turės suvienodėti. Kažkodėl intuityviai spėju, kad čia dėl dujų tirpumo skystyje. Kuo aukštesnė temperatūra - tuo mažiau dujų būna ištirpę iš aplinkos. Greitai šaldant - dujos neturėtų greitai tirpti skystyje. Tiesa, nesigilinau kokią įtaką turi ištirpusios dujos užšalimui... Na gal yra čia fizikų ir chemikų kurie šią mintį rutulios toliau

As ne chemikas ir ne fizikas, bet manau kad viskas gana paprasta- karsto vandens molekules juda greiciau uz salto todel ir uzsala greiciau. Salto vandens pvirsines molekules atsala gal ir greiciau, bet karsto vandens molekules judedamos greiciau- greiciau pasiekia atsalusi pavirsiu ir ten sustoja, trumpiau- del karsto vandens molekuliu greitesnio judejimo skystyje ir ir vyksta greitesnis vandens uzsalimas- paradoksas

Jo pagalvojau ir apie tai prieš tai, reiškia mano spėjimas netinkamas. O čia cheminė savybė? kažkaip užsiminė apie užvirimą iki 100 laipsnių, gal pasikeičia cheminės vandens savybės jį užvirus, išgarinamos tam tikros cheminės medžiagos ir dėl to jis greičiau užšąla.. nu nežinau čia daug visko prigalvot galima

Kokiu dar cheminiu medziagu gali buti gryname vandenyje be - H2O ?

Sylant vandeniui gali keisti tik fizines savybes, bet ne chemines, na bet as ne chemikas

greičiau, ar atiduos temperatūra greičiau? Šiaip man regis visi karštesni daiktai atiduoda šiluma greičiau nei vėsesni.

nu tai ta pati problema, ties kazkuriuo tasku karstos molekules atsals ir paskui jau judes kaip saltos... turi buti kazkoks kritinis faktorius, kuris galioja tik aukštos energijos molekulems. gal kazkas su slegiais? http://www.engineeringtoolbox.com/boili ... d_926.html matome, jog T=f(P) priklausomybe paraboline, kad greiciau atsaltu turi desnis arteti link tiesiskumo...

O gal karsto vandens molekules del didesnio judejimo greicio istringa tarp sustingusiu ir todel greiciau auga susalusiu molekuliu sluoksnio storis? juk vesiame skystyje molekules zymiai leciau pasiekia susalusi sluoksni

O kur dingsta energija kai karšta molekulė pasiekia šaltą? Jei karšta molekulė pasiekia šaltą ir į ja atsitrenkia, ji kažkiek atšąla, bet šaltoji įkaista. Šilumos energija gali būti perduodama molekulių atsitrenkimu vienai į kitą (kietas kūnas), konvekcija (skysčiai) ir spinduliuoti (visi kūnai).

Kuo siltesne molekule tuo jos vibravimo daznis didesnis, bet kieta medziaga lengviau absorbuoja energija, arba perduoda siluma, taigi, kai karsta molekule atsitrenkia i susalusiu melekiu sluoksni- jis greitai absorbuoja pernesama energija. gal o isilti susalusiam pavirsiniam sluoksniui juk neleidzia zema aplinkos temperatura

Galiu stipriai nusišnekėt, nes neturiu jokio išsilavinimo šitoje srityje, tačiau, drįstu mįslyt, kad jei šiltoji molekulė atsitrenks į šaltąją, o šaltoji molekulė gavus energiją (šilumą) ją perduos kitai (šaltai) molekulei ta šiluma greitai išsisklaidys. Aš įsivaizduoju patį procesą labai paprastai. Į šratų kruvelę (papiltą pvz ant stalo) greitai parident tokio pačio dydžio ir masės šratą. Pats štatas sustos/atsimuš bet labai toli nenuredės, o kruvelėje esantys šratai irgi per daug nepajudės iš savo vietų... Jau galima juokitis

Šiaip taip vyksta normalus energijos peravimas. Ir karštesnis kūnas dėl to atiduoda greičiau energija nei vėsesnis, bet tik iki tol kol jų temperatūra susilygina. Nuo tada abu kūnai vėsta vienodu greičių. Tačiau Mpembos efektas veikia kitaip (straipsnyje pateikta nuorodą kur detaliau jį aprašo). Indas su karštu vandenių ne tik greičiau atvėstą, bet ir greičiau užšąla (jame susiformuoja ledas). Tad čia ir yra klausimas, kodėl ledas greičiau susiformuoja karštame inde, nei šaltame.

Kažkada senai mokslininkai atliko bandymą ir nustatė. kad absoliučios ramybės būsenoje ir prie didžiulės minusinės temperatūros (dirbtinai sukurtos sąlygos) vanduo neužšala, o jį tik sujudinus, akimirksniu sustingsta į ledą. Kaip, kitame komentare čia jau ir buvo minėta, karšto vandens molekulės yra didesnės, o vykstant konvekcijai, kuri dėl sąlyginai didelio temperatūrų skirtumo vyksta greitai, palyginus su šaltu vandeniu toje pačioje temperatūroje, pradeda atšalinėti didesnės karšto vandens molekulės (vadinasi didesnis vandens kiekis), o konvekcijos greitis tam pasitarnauja, kaip akseleratorius- vyksta gerogai greitesnis atšalomo procesas, nes gerokai didesniu greičiu inde "sukasi vanduo" inde ir dalelės kurios atšalinėja yra didesnės. Kitaip tariant čia veikia konvekcija (jos greitis), vibracija ir molekulių dydis vienoj krūvoj. Čia, kaip šliuošti rogutėmis nuo skirtingų kalniukų- nor sąlygos čiuožiančiųjų identiškos, išskyrus jų svorį (molekulių dydis) ir kalniukų aukštį (temperatūrų skirtumai). Statesnis kalniukas ir čiuožiančiojo svoris leidžia įgauti pastarajam čiuožėjui didesnį pagreitį ir aplenkti lengvesnįjį čiuožiką besileidžiantį nuo ne tokio stataus kalniuko. Vibraciją čia galima sulyginti su atvirkštiniu pasipriešinimu vėjui- kuo didesnė vibracija- tuo mažesnis pasiprėšinimas čiuožiančiojo vėjui. Čia bent jau mano galva taip...

Daliai atvejų žinau labai paprastą paaiškinimą. Jei mes į šaldiklį padėsime karštą indą, šerkšnas po juo ištirps ir šiluminis kontaktas tarp indo ir šaldančio pagerės

uzduok lietuvems neisprendziama klausima jie iskart atsakis

Geri pasvarstymai, tik kaip shinigami pastebejo, beveik visos sios teorijos veikia ir karstam kunui ir saltam, t.y. kai karstas kunas paseks vienoda temperatura, prades veikti tie patys desniai. Is tikruju pasaulyje nera labai daug medziagu pasizyminciu tokiomis savybemis. Pvz. vandeniui galioja sitas desnis, o kokiam acetonui ar heksanui - ne. Pasinagrinekime is chemines puses. Vandeniui yra budingos 3 pagrindines fazes: ledas (kieta), skystis ir garai (dujos). Dabar reiktu issinagrineti visus siuos tarpfazinius perejimus ir ivertinti kas darosi ant ribos. Tada gal ir taps aiskiau del ko 100C vanduo uzsala daug greiciau nei 35C vanduo.

http://www.rsc.org/images/0112MOLE-Mpem ... 212572.pdf Cia aprasytas pats eksperimentas.

http://www.hermes2012.org/ice/ Cia jeigu kas noretu sudallyvauti ir atsakyti i si klausima. Gal laimesit priza

"mįslė galiausiai mokslininkus taip išvedė iš kantrybės, jog Karališkoji chemikų draugija ... už atsakymą į klausimą ... siūlo 1 tūkst. svarų" prajuokino šitas sakinys