Sinoptikė: prie katastrofinio vėjo ir rekordinių karščių teks priprasti (0)
Savaitgalį Nidoje užfiksuotas katastrofinis 36 m/s vėjo greitis. Neatlaikę stiprių vėjo gūsių virto pajūrio medžiai, kilo smėlio audros – nuostolius skaičiuoja verslininkai, patirtas traumas gydosi poilsiautojai. Vis dėlto sinoptikai šio reiškinio nesureikšmina – keičiantis klimatui prie katastrofinio vėjo teks priprasti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nidoje 36 m/s greitį pasiekęs vėjas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vyriausiosios specialistės Izoldos Marcinonienės nenustebino. Esą tai nėra unikalus reiškinys, jis šią vasarą gali pasikartoti dar ne kartą.
Nuo stipraus vėjo, Meteorologinių prognozių skyriaus darbuotojos teigimu, nėra apsaugotas nei vienas Lietuvos regionas. Šįsyk nukentėjo pajūris, už savaitės audra gali praryti Rytinį Lietuvos pakraštį: ,,Tai nėra tendencija, kad pajūrio zonoje stichiniai reiškiniai dažnesni.“
Pajūrį nusiaubęs škvalas šią vasarą nėra pirmas. Birželio 25 dieną būta dar stipresnio – Šilutėje tuomet vėjo greitis pasiekė beveik 40 m/s. I. Marcinonienės įsitikinimu, ,,šiemet škvalinga vasara“. Tai ji linkusi sieti su klimato kaita – kuo didesnis karštis, tuo ,,jo išėjimas bus skausmingesnis“.
Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai fiksuojami jau nebe pirmą vasarą. J. Marcinonienė aiškino, kad ,,pastarosiomis vasaromis mušame karščio rekordus“. Tai škvalo susidarymui turi didelės įtakos.
Vis dėlto pašnekovė škvalo nesureikšmina. Anot jos, stichinių ir katastrofinių reiškinių skaičius kiekvienais metais svyruoja: ,,Pernai buvo 20 stichinių reiškinių ir vienas katastrofinis, šiemet – 13 stichinių ir 2 katastrofiniai, bet dar vasara nepasibaigė. 1967 užfiksuotas 21 toks reiškinys, 1969 – 19, 1972 – 28. 1990 pasitaikė tik 1 stichinis reiškinys, 2003 – 2.“
Meteorologinių prognozių skyriaus darbuotoja linkusi manyti, kad spontaniškai kylančios ir ilgai nesitęsiančios vasariškos audros yra kur kas pavojingesnės nei rudeninės. Pučiant žvarbiam ilgalaikiam rudeniškam vėjui, medžių virtimo tikimybė šiek tiek sumažėja.
