Šiandien (antradienį) popiet, apie 17 val. Lietuvos laiku, Žemę pasieks savaitgalį įvykusio Saulės žybsnio suformuotas plazmos ir didele energija pasižyminčių dalelių debesis, informuoja „Spaceweather.com“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Saulėje šeštadienį (liepos 28 d.) įvyko M6 (vidutinio stiprumo) kategorijos žybsnis, po kurio į kosmosą buvo išmesta plazmos dalelių. Astronomų skaičiavimais, dalelių srautas Žemės magnetosferą pasieks šią popietę – nuo 17 val. planetos ašigalių ir poliarinių ratų regionuose galima tikėtis pašvaisčių.
„Šįkart plazmos dalelių debesis kosmine erdve skrieja gana lėtai, - pasakoja astronomas Tonis Filipsas (Tony Phillips). – Debesies greitis - 382 km/s. Turint omenyje ir nestabilią jo judėjimo trajektoriją, šįkart geomagnetinė audra turėtų būti labai nestipri.“
Šeštadienį įvykęs M6 katgeorijos žybsnis susiformavo aktyvioje, šviesulio paviršiumi iš lėto keliaujančioje Saulės dėmėje, pavadinimu AR1532. Priminsime, jog galingiausi yra X kategorijos žybsniai, silpniausi – C.
Jei Žemė šįkart yra gana saugi, to negalima pasakyti apie Saulei artimiausią planetą Merkurijų.
„Dalelių debesis smogė ir Merkurijui – ir kur kas didesne jėga, - „Spaceweather.com“ rašo T. Filipsas. – Merkurijaus magnetinis laukas už Žemės silpnesnis net 10 kartų – Merkurijus nuo žybsnių ir geomagnetinių audrų apsaugotas kur kas prasčiau. Kai debesis smogia planetai, jis gali atplėšti atomus nuo Merkurijaus paviršiaus ir jais papildyti nepaprastai retą planetos atmosferą bei suformuoti laikiną „uodegos“ šleifą, kokiais paprastai pasižymi kometos.“
Saulės aktyvumas kartojasi 11 metų ciklais. Pastarasis Saulės aktyvumo ciklas – 24-asis per modernaus stebėjimo laikotarpį – prasidėjo 2008 m. Manoma, kad piką jis pasieks 2013 m.