Prieš keletą valandų, Lietuvos laiku gerokai įsidienojus rugpjūčio 6-ajai, Marse sėkmingai nusileido NASA marsaeigis „Curiosity“. Nusileidimo procedūros metu buvo sėkmingai atlikta visa serija sudėtingų manevrų, po kurių vieną toną sveriantis automobilio dydžio amerikiečių marsaeigis nusileido ant Raudonosios planetos paviršiaus.

„Curiosity“ sėkmingai atlaikė daugiau kaip pusmetį trukusią kelionę iš Žemės į Marsą ir į Raudonosios planetos atmosferą įskriejo 21 000 km/val. greičiu. Tuomet buvo išskleistas supertvirtas viršgarsinis parašiutas, kuris nusileidimo aparato greitį per keletą minučių sumažino iki maždaug 320 km/val. Po to buvo įjungti raketiniai stabdymo varikliai, kuriais greitis buvo sumažintas iki 3,2 km/val.

Tuomet atėjo eilė naujam išbandymui. Raketinių variklių ore laikomas nusileidimo aparato kosminis kranas lynais iš lėto ant Marso paviršiaus nuleido toną sveriančią mobilią mokslinių tyrimų stotį, kuri Marse turėtų funkcionuoti mažiausiai dvejus metus (plutonio energijos šaltiniai veiks maždaug dešimtmetį). Šešiems „Curiosity“ ratams pasiekus rausvą planetos paviršiaus gruntą, lynai buvo atkabinti, o tuščias nusileidimo aparatas nuskriejo saugiu atstumu.

21 000 km/val. greičiu į atmosferą įskriejęs „Curiosity“ sustabytas vos per 7 minutes. Operacija buvo vykdoma automatiškai. Sėkmingu nusileidimu „Curiosity“ užbaigė aštuonis mėnesius trukusią 566 mln. km kelionę iš Žemės.

Nusileidimo patvirtinimas Žemę pasiekė iš orbitoje aplink Marsą skriejančio NASA zondo „Mars Odyssey“ – jis persiuntė „Curiosity“ signalą į Žemę, kadangi nusileidimo metu „Curiosity“ buvo toje Marso dalyje, iš kurios signalo tiesiogiai į Žemę pasiųsti buvo neįmanoma.

„Mes vėl Marse! – po nusileidimo praėjus keletui minčių džiaugsmingai pareiškė NASA vadovas Čarlis Boldenas (Charlie Bolden). – Ar begali būti geriau?“

„Curiosity“ jau yra pasiruošęs kibti į darbus. Pagrindinė jo užduotis – nustatyti, ar Geilo krateryje, kuriame marsaeigis nusileido, yra/buvo palanki terpė mikrobiologinėms gyvybės formoms. Marsaeigis aprūpintas dešimčia tyrimo instrumentų (kiekvienas iš jų – savarankiška mokslo tyrimų laboratorija), tarp kurių – uolas pjaustyti galintis lazeris, organinius komponentus atpažinti galinti laboratorija ir kt.

Šiame vaizdo siužete demonstruojama, kur leidosi „Curiosity“.

Geilo kraterio centre stūkso paslaptingas 5 km aukščio kalnas Mount Sharp (Aštrusis). Jo uolienų sanklodoje turėtų būti užfiksuota visą pastarojo milijardo metų ar net ilgesnio laikotarpio Marso aplinkos istorija. „Curiosity“ studijuos kalno sluoksnius ir mėgins mokslininkams padėti suprasti, kaip Raudonoji planeta keitėsi.

Marso orbitoje skriejantis zondas jau nustatė, jog Geilo krateryje (Aštriojo kalno papėdėje) yra molio ir sulfatų – tokios medžiagos paprastai susidaro esant ar buvus vandeniui. Tiesa, „Curiosity“ mokslininkų kolektyvas ketina marsaeigį nusiųsti į aukštesnius ir sausesnius kalno segmentus. Planuojama, jog mobilioji tyrimų stotis gana lėkštais kalno šlaitais pasilypės apie 700 metrų.

„Kažkas atsitiko, o Marsas išdžiūvo ir atšalo, - pasakoja „Mars Science Laboratory“ programos vadovas Džonas Grocingeris (John Grotzinger). – Kas gi nutiko? Koks įvykis nulėmė tokį planetos evoliucijos posūkį? Tą ir viliamės išsiaiškinti.“

Tiesa, riedėti Marso paviršiumi „Curiosity“ pradės ne išsyk. Pirmiausiai robotizuota tyrimų stotis turi atlikti seriją bandomųjų procedūrų, kurių metu bus įsitikinta, jog visi instrumentai Marse veikia nepriekaištingai. „Tikro mokslo“ (Marso grunto mėginių ėmimo, analizės ir kt. procedūrų) marsaeigis imsis praėjus maždaug 2-4 savaičių laikotarpiui, o į Aštriojo kalno šlaitą „Curiosity“ pradės kopti ne anksčiau kaip po 2-3 mėnesių.

Momento, kai buvo patvirtinta apie sėkmingą „Curiosity“ nusileidimą, vaizdo siužetas:

Komentarai (41)