NASA paskelbė vaizdo įrašą, kuriame vaizduojama, kaip nusileidimą Marse „matė“ pats istorinio įvykio herojus, marsaeigis „Curiosity“. Įamžinti istorinę akimirką pavyko ir netoliese buvusiam NASA palydovui, skelbia BBC.

Tačiau NASA palydovui buvo skyrusi ir kitą, ne ką mažiau svarbią užduotį – istorinį nusileidimą įamžinti. Nuotraukoje „Curiosity“ užfiksuotas skriejantis po viršgarsinio parašiuto kupolu. Istorinio nusileidimo nuotrauka buvo padaryta vadinamuoju HiRISE (High Resolution Imaging Science Experiment) įrenginiu – didelės skiriamosios gebos vaizdo gavimo mokslinio eksperimento kamera.

„Nuotrauka padaryta praėjus šešioms minutėms po marsaeigio patekimo į Marso atmosferą, palydovas nuo jo buvo 340 kilometrų atstumu. Galima įžiūrėti parašiuto kontūrus, pamatyti viršuje esančią angą. HiRISE iš viso padarė daugiau nei 120 Gale‘o kraterio nuotraukų – jos buvo reikalingos renkant marsaeigio nusileidimo vietą, bet manau, kad šis kadras pats unikaliausias ir vertingiausias“, – sakė viena iš prie šios kameros projekto dirbančių mokslininkių Sarah Milkovich. Vieną toną sveriantis „Curiosity“ nusileido ant gana lygaus Gale‘o kraterio paviršiaus. Po daugiau nei 570 mln. kilometrų kelionės iš Žemės į Marsą marsaeigis nusileido ne toliau nei 2 kilometrų atstumu nuo suplanuotos nusileidimo vietos. Nusileidimo vieta yra šiaurinėje pagrindinio Gale‘o kraterio kalno, „Mount Sharp“ (Aštriojo kalno) pusėje, gana netoli Marso kopų. Vienas iš misijos mokslininkų Johnas Grotzingeris teigia, jog jau pirmosios marsaeigio darytos nuotraukos – labai informatyvios. „Matome vaizdą, labai panašų į tą, kurį buvome susidarę iš kitų Marso nuotraukų – tai atvira plynė, kurios fone užfiksuoti neryškūs objektai“, - teigia specialistas ir pridūrė, jog jau labai greitai gali būti paimti Marso paviršiaus mėginiai. Nors pirmosios marsaeigio darytos nuotraukos dėl techninių priežasčių fiksavo tai, kas yra po „Curiosity“, vėliau tikimasi pamatyti ir aiškesnį raudonosios planetos vaizdą. Vienoje nuotraukų įamžintas Gale‘o kraterio kraštas. Misijos mokslininkų komanda artimiausias kelias dienas ketina praleisti derindama marsaeigio įrangą. Artimiausi mokslininkų planai – nukreipti marsaeigį į jo bazę, esančią Aštriajame kalne, kur tikimasi aptikti prieš milijardus metų, kai planetoje dar galėjo būti skysto vandens, susiformavusias uolienas. „Curiosity“ ketina ištirti jų mėginius – galbūt bus įrodyta, jog kadaise Marse galėjo egzistuoti gyvybė.

Keli faktai apie „Curiosity“

1. „Curiosity“ pirmiausia keliaus nusileidimo vietos teritorija, kur tirs uolienų mėginius. Didžiausias marsaeigio greitis – 4 centimetrai per sekundę.
2. Misijai pasitelkta net 17 specialių kamerų. Pagrindinė jų užduotis – atpažinti konkrečius objektus, o lazerių – ištirti jų cheminę sudėtį.
3. Jeigu radiniai pasirodys verti dėmesio, „Curiosity“ imsis detalesnio tyrimo, pasitelkęs kitą įrangą. Vienas iš tokių instrumentų – galingas mikroskopas.
4. Uolienų ar iš dirvos paimti mėginiai gali būti detaliai tiriami marsaeigio viduje esančiose laboratorijose.
5. Tyrimų rezultatai mokslininkams Žemėje bus siunčiami ant marsaeigio antenomis. Būtent per jas marsaeigis ir gaus nurodymus, kur turėtų keliauti toliau.

Šiame NASA vaizdo siužete užfiksuotos dvi paskutinės „Curiosity“ nusileidimo akimirkos. Siužeto pradžioje matyti, kaip nuskrieja nebereikalingas karščio skydas, kaip artėja Marso paviršius, galiausiai kaip pakyla dulkių sūkuriai įsijungus kosminio krano raketoms.

Komentarai (2)