„Voyager 1“ vis labiau artėja prie Saulės sistemos pakraščio

Labai įdomi tema straipsniui, daugiau tokių parašykite. Kuo dažniau ir daugiau tuo geriau. Beja, gal kas žinote kiek laiko keliauja signalas iš voyager-1 ar voyager-2 iki žemės? Ir kokie jau greičiai pasiekti?

mane irgi sudomino nes kuo tolau tuo signalas eina ilgau.

Turėdami galvoj, kad šviesos greitis (o ir radijo bangų sklidimo greitis toks pats) 299.792.458 m/s, o Voyager-1 nutolęs 18.000.000.000 km apie 16 su puse valandos. Voyager-2 apie 14 valandų.

Taip, ankstesniuose straipsniuose apie juos buvo būtent tokie laikai minėti.

Ir be rots kažkur skaičiau, kad informacijos kieki siunčia 8bit. i sek.

Na, nėra tragiškas laikas, bet 8bit į sekundę jau problema. Kita vertus, turbūt tik tekstinius failiukus su duomenimis siunčia ir daugiau nieko... Ir nekurtų taip, kad nespėtų siųsti duomenų, turbūt. =] p.s. lauksime daugiau apie voyager'ius straipsnių.

Man labiau nuostabą kelia faktas, kad tuo metu buvo kuriama tokia pažangi technika .. kuri iki šiol veikia .. kosmose metai bėga lėčiau .. nėra senėjimo faktoriu skatinančių veiksnių ..

, savo laiku Pionieriai nebuvo labai pažangesni, nei dabartiniai įrenginiai. Tiesiog pakankamai patikimi, kad sėkmingai pasiektų išorines planetas, visa kita - iš inercijos.

o idomu po kiek laiko Zeme praras rysi su voageriais ? Jugi turi buti maximalus atstumas

Kažkodėl man atrodo, kad niekad nepraras, jei spinduliai bus pakreipti į Žemę, tiesiog keliaus ilgiau ir ilgiau... Geičiau numirsime patys arba kas nors suges, nei nepasieks mūsų spinduliai. Niekas nežino kas bus už saulės sistemos ribų, gal tiesiog bangos ant tiek išsikraipys, kad nebesuprasime nieko, o gal tiesiog įvyks radio bangų lūžis, kaip gerai pažystamas saulės spindulių lūžis per stiklą, nėra jau taip tobulai išvystyta fizika kosmoso ribose, todėl sunku kažką nuspėti, nebent galima bandyti taikyti tai ką turime ir daryti prielaidas... Belieka tik tikėtis, kad šios misijos mums atvers daugiau žinių apie visatą. Tarp kitko, būtų gerai, jei jau naują paleistų, reikia leisti ir leisti kas kažkiek metų... Juk mūsų prigimtis visatoje ir yra ta, kad mes turime tobulėti ir galų gale pernešioti savo gyvybę iki begalybės. Šiuo metu mes atsakingi už visos žemės gyvybės formas, o kas žino už ką būsime atsakingi po milijono metų... Gal keliausime ir sėsime protingas gyvybės formas pakeliui į begalybę. Jei klystu, tai pataisykite.

, teoriškai ryšio niekad nepraras - tik labai labai nežymiai didės bangos ilgis, kol po daugybės milijardų metų (kai jie bus arti regimosios Visatos ribos) signalas susilies su kosminiu mikrobangų fonu. Nebent į tarpą įlėktų kokia galaktika ar ūkas ir kurį laiką užstotų. Bet praktiškai, signalas vis plačiau išsisklaido (po keliasdešimt metų reikės 4 kartus jautresnių antenų), ir dulkių bei dujų sluoksnis darosi vis storesnis. Signalas nusilps tiek, kad bus nebeįmanoma jo išskirti iš triukšmų, ypač atmosferos turbulencijų. O siųsti iš paskos naujus zondus į tuščią kosminę erdvę - beveik nėra prasmės. Su šiuolaikinėmis technologijomis, ne ką jie daugiau galėtų nustatyti nei pirmieji, nebent patikrintų jų duomenis. Ir bene esminė priežastis, dėl kurių tokių zondų siųsti neapsimoka - tolimojo kosmoso tyrimų "technologinis singuliarumas". Kol tuos zondus pastatytume ir paleistume, kol jie ten nukeliautų - per tuos keliasdešimt metų tikriausiai išrasime technologijas ir metodikas, kurios leis tuos pačius atradimus padaryti pigiau ir greičiau, gal netgi netiesioginiais tyrimais. Būtent todėl žmonės nebeskraido į Mėnulį. Neapsimoka. Nebent norint ten įkurti pastovią bazę - bet šiuo požiūriu, kur kas naudingiau kurtis iškart Marse. Ilgalaikėje perspektyvoje - netgi pigiau ir paprasčiau. O Marso kolonija ko gero netgi būtų paprastesnis sprendimas nei nusiųsti žmones savaitei ir pargabenti atgal (todėl iki šiol niekas Marse ir nevaikščiojo).

rwc, dėkui už platesnius paaiškinimus.