Sudužo nusileidimui Mėnulyje skirtas aparatas „Morpheus“ (Video)

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

keine_lust 2012-08-13 11:29
ne aparatas, o tik jo prototipas
bahuriux 2012-08-13 14:14
Taip buna, kaip per daug taupoma. Siaip manau modelistai galetu pagaminti veikiancia valdymo sistema uz kelias stukes $, zinoma isskyrus pacius raketinius variklius, kurie irgi nera brangus ir ju buna pirkti netgi privatiems zmonems. Ir tikrai toks aparatas nenukristu betkaip. OT: Man va sitas labai ziauriai patinka pazaisti simuliatoriuose. http://www.google.com/search?um=1&hl=en ... lJsRs81CcA
Justdoit 2012-08-13 14:18
Jei jau nesugeba nuo žėmės šiek tiek pakilt nesusprogęs.. tai kada jis pasieks tokį mokyklinį lygi kuris leis leistis mėnulyje ?
Arwis 2012-08-13 14:33
Tu supranti kad tam ir yra atliekami bandymai ir testai kad issiaiskinti visus trukumus ir konstrukcijos klaidas? Mane vis dar stebina toks absoliutus trimparegiskumas
immortallt 2012-08-13 15:22
Sprogo, nes teskes i zeme. Rusai sprogsta ore
vvv2 2012-08-13 16:59
MrT 2012-08-13 17:34
Šis NASA projektas yra išskirtinis. Juo siekiama pademonstruoti, kad NASA gali sukonstruoti kosminį aparatą ir turėdama mažą biudžetą, bendradarbiaujant su ne didžiausiomis aeronautikos bendrovėmis. Skraidyklė konstruojama, tobulinama ir bandoma jau beveik du metus, jai išleista tik 7 mln. JAV dolerių. Paskaityk bent straipsnį.
vvv2 2012-08-13 17:46
Swift RR 2012-08-13 18:01
Aš esu tipelis, kuris truputį prisižiūrėjo "apollo 18" filmų, tad seksiu visas naujienas apie misijas į mėnulį...
Arwis 2012-08-14 02:34
Tokio tipo trusteris turi buti beveik paciam svorio centre todel jai kas nors pakeicia svorio centra raketa gali apvirsti. Tai gali buti vejas, tai gali buti netolygus kuro siurbimas is kuro baku ar dar kokios priezastys. Viska zinoma galima kompensuoti, taciau gal nukripymas nuo normu buvo didesnis nei tiketasi todel nebuvo skirta pakankamai jegos kompensuoti pasvyrimui, arba kas nors nesuveike arba dar 100 kitu priezasciu. Kuo jis skiriasi nuo Lunar Lander'io? Pamegink surasti 10 skirtumu! Lunar landeris buvo sukalibruotas butent pagal savo specifikacijas, kuro baku isdestyma etc, sitas taipogi turi buti sukalibruotas pagal savo specifikacijas. Nesvarbu kad metodas tas pats, taciau siu dvieju landeriu dinamika labai skirtinga ir visi nukripimai privalo buti kompensuoti skirtingai.
vvv2 2012-08-14 13:16
Arwis 2012-08-14 13:40
O vat paime teorine matematika ir neprilipo sio ekspermento metu nu ir ka tu? Vis del to NASA'oje zmones dirba. Padare klaida, o gal tai buvo klaidu virtine kurios niekas nesitikejo, gal tai programines irangos klaida ar koks praziopsojimas. Bet kuriuo atveju tai tik speliojimai nes neparasyta kodel jis suduzo, taciau tavo palyginimas kad jai sukonstravo lunar landeri ir nesugeba sito sukonstruoti yra visiskai netikes.
rwc 2012-08-17 07:36
Papasakok bobutei. Pirma, analoginės mašinos nesprendžia dif. lygčių. Antra, jokia 70-tų metų analoginė mašina tikslumu, patikimumu ir sparta nė iš tolo neprilygsta net eiliniam 386 procesoriui. Trečia, Apollo Lunar Landerio "autopilotas" buvo pilnai skaitmeninis. Ketvirta, pakilti Žemėje kad ir iki 100 m. aukščio ir sėkmingai nusileisti - kur kas sudėtingesnis uždavinys nei pakilti nuo Mėnulio ir išeiti į orbitą. Formulė-1 dažniau genda ar patiria avariją nei eilinis zapukas gatvėje, bet niekas neaiškina, kad zapukas tobulesnis. Be to, šiais laikais tokios avantiūros kaip Gemini/Apollo būtų neįmanomos. Su šiuolaikiniais saugumo ir kokybės kontrolės standartais, niekas neleistų jiems pakilti. Visa Apollo programa - ištisas nesusipratimų ir problemų rinkinys, praktiškai nebuvo nė vienos misijos be rimtų sutrikimų.
vvv2 2012-08-17 14:20
p.s.2. .. o apie "vaikelius" ir kitus "greičio vidurkio" skaičiavimus gal patylėtum?
rwc 2012-08-17 16:56
models" (dėsnių tapatumas skirtingose sistemose - pvz., elektromagnetizme ir hidraulikoje). Nė vienas iš jų neturi nieko bendro su Apollo skrydžių valdymo kontrole, neskaitant pačių paprasčiausių krypties/greičio paklaidų korekcijų. Tokios "feedback" sistemos gali nevaldomą apytiksliai paleistą raketą "nuvairuoti" link tikslo, bet niekaip neištrauktų naikintuvo iš "suktuko". Sistemą, kuri tiesiog stengiasi "laikyti vairą" (giroskopą, akselerometrą) tiesiai, vadinti "computing"... Nuo tokios interpretacijos 17-19 a. mokslininkai - Blaise Pascal, Isaac Newton, Ada Lovelace - grabe vartytųsi.