Saulės žybsnių prognozės: keista žybsnių įtaka radioaktyvioms medžiagoms Žemėje

Laiko datavimas archeologijoje ir geologijoje remiasi izotopų skilimais. Bet jei dabar paaiškėja, kad jie nėra nekintami, tai kokio tikslumo tie laiko matavimai?

Matyt, pakankamo, jei tebenaudojami. Esu tikras, skirtumas labai mažas, o kadangi metai – cikliškas dalykas, tai tokie pokyčiai susividurkina. Juk jei būtų didelis skirtumas, pusę metų AE neveiktų

Anksčiau galvojo, kad skilimo greitis yra pastovus. O dabar aišku, kad jis yra kintantis. Saulės aktyvumas taip pat yra kintantis. Tai kas gali garantuoti, kad prieš kelis milijonus metų vidutinis skilimo greitis buvo toks pat kaip ir dabar? Juk net nežino kas tai įtakoja. O gal tada tas kažkas veikė žymiai intensyviau (o gal dabar veikia žymiai intensyviau, ne tik nuo saulės). Šita informacija tiesiog griauna pasitikėjimo pamatus laiko matavimo pagal izotopų skilimo greiti. Be to, nedideli svyravimai gal ir nesukelia didelio skirtumo AE, bet kai skaičiuojamas laikas milijonais ar milijardais metu, šis skirtumas gali būti gan žymus.

Čia man vienam kažkaip neaišku? Jei ką ir gali prognozuoti, tai tik radioaktyviųjų izotopų skilimo pokyčius. Nes patys sako, jog skilimo laiko pakitimą susiejo su prieš tai naktį vykusiu žybsniu.

nesuprantu kuo saules zybsniai susije su neutrinais, tai sauleje branduolines reakcijos vyksta ne gelmeje bet zybsnyje??? beto neutrinai pasigamine iskart ir skrenda i zeme, o ne laukia zybsnio, kad issilaisvintu, zybsnis bus gal tik po nezinia kiek metu, kai karstis is gelmiu ateis i pavirsiu. o gama spinduliai ar praeina atmosfera tiek kad pasijaustu radioskilime? o idomu neutronai kaip atmosfera praeina?

Per daug „gal“. Jei būtų ryškūs pokyčiai būdingi Saulės tipo žvaigždėms, būtų išsiaiškinta. Pagrindinėje sekoje tokios žvaigždės būna ilgai ir nuobodžiai (ačiūdie). Branduoliniai pokyčiai žvaigždėje neišvengiamai būtų paveikę mus. Be to, natūraliai radioaktyvūs elementai yra nekoncentruoti, tai spėju poveikis jiems būtų minimalus. Žemės gelmėse vykstančios radioaktyviojo skilimo reakcijos irgi duotų apie save žinoti, jei poveikis būtų stiprus.

Neutrinai (kaip ir bet kurios kitos dalelės) gimsta branduolyje. Žybsniai nėra neutrinų priežastis, o tik ženklas. Jei pamatai blykstelint žaibą, žinai – lauk griaustinio. Bet tai nereiškia, kad griaustinis sukelia žaibą.

Shinigami, kai pradedi viska skaiciuoti idealiai tiksliai, tada atsiranda ir tie pokyciai, bet kai yra palyginus mazi duomenys, tai skirtumas yra toks minimalus, kad jis nereiksmingas kaip pats skirtumas, jis tik gali identifikuoti kazka. Nu kad ir susidarantys keliamieji metai. Jie rodo, kad zeme apsisuka aplink saule ne per 365 dienas, o per 365,25 dienas. Realiai, tai jokio skirtumo nesudaro, nes tai musu matavimo sistemos paklaida, o ja taisyti iki idealios daug problemu kiltu, o naudos - 0. Cia irgi itariu tai itakos skaiciavimams kitiems neturi, bet galimas potencialas sukurti ispejamaja sistema.

Man įdomu kaip saulės žybsniai pakeičia radioaktyviojo skilimo periodą.... jį pailgima ar atvirkščiai sutrumpina.... dabar gailiuosi, kad nebeturėsiu branduolio fizikos laboratorinių darbų,o tai mano išvados, kad matavimo netikslumai įtakoti nežinomų "jėgų", nebeatrodytų tokios juokingos gerbiamam dėstytojui Poškui DDD

Jei teisingai suprantu, tai branduolinis skilimas, nors statistiškai ir atrodo spontaniškas, vis tiek turi priežastį - kažkokį impulsą, energijos kiekį, reikalingą peržengti ryšio energijos barjerą. Tai galėtų būti kvantinės fliuktuacijos (iš čia spontaniškumas), labai menki aplinkos pokyčiai, pralekiančios dalelės ar dar kas nors. Klausimas, kokios dalelės po blyksnio mus pasiekia anksčiau nei tos "pavojingosios", kurias užregistruojame. Ir kodėl mes iki šiol jų nepastebėjome tiesiogiai. Ramiai pagalvojus, kaži ar čia tokia jau didelė sensacija. Juk nėra taip, kad staiga per kelias minutėms suaktyvėtų branduolinės reakcijos. Tas aktyvėjimas gali tęsti savaites ar mėnesius, kol Žemė bombarduojama Saulės išspjovomis. Toliau - tik statistika: vienais mėnesiais suskyla kažkokia labai nedidele procento dalimi daugiau branduolių nei kitais, didelio čia daikto. O dėl radiometrinių matavimų, tai tokių svyravimų įtaka nykstamai maža. Pastaruosius 4 mlrd. metų Saulė yra stabili, jau prieš tai ji buvo seniai susiformavusi, ir reakcijos joje vyksta beveik pastoviu greičiu. Net ir tie aukštos energijos gama spinduliai bei helio atomai, kuriuos dabar pagauname Saulės vėjyje, gelmėse susiformavo prieš milijonus metų.

na va pagaliau susiprotejo mookslininkai kad zeme tik 6000 metu senumo.