Astronomai pirmąsyk atrado planetų sistemą, skriejančią aplink dvi žvaigždes (1)
Kas būtų, jei Žemė ir kitos planetos suktųsi ne aplink vieną žvaigždę (Saulę), o išsyk aplink dvi? Astronomai NASA kosmine observatorija „Kepler“ tik ką atrado pirmąją stebėjimų istorijoje tokią planetinę sistemą, kurios centre – dvinarė žvaigždė. Iki šiol toks dangaus kūnų darinys buvo tik fantastų vizijose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vidinė – arčiau žvaigždžių tandemo – esanti planeta Kepler-47b žvaigždžių porą apskrieja per 50 Žemės parų. Nors jos per teleskopą įžvelgti, savaime suprantama, neįmanoma, panašu, jog planeta yra pragariškas pasaulis, kurio pragariškai karštoje atmosferoje yrantis metanas planetą apgaubia storu dujiniu šydu. Kepler-47b, kurios skersmuo už Žemės didesnis net 3 kartus, yra mažiausia iš visų žinomų dvinarių žvaigždžių planetų.
Išorinė planeta Kepler-47c gimtųjų žvaigždžių duetą apskrieja per 303 paras. Maža to, jos orbita yra vadinamojoje „gyvybės zonoje“ – regione, kuris pasižymi palankiomis sąlygomis, jog čia esančios planetos paviršiuje vanduo būtų skysto būvio. Vis dėlto vargu, ar Kepler-47c yra tinkamas gyvybei: panašu, jog tai – dujinis gigantas, kiek didesnis už mūsiškį Neptūną. Tiesa, šio milžino atmosferą gali sudaryti tankus ir storas vandens debesų šydas.
„Skirtingai nei vienutėlė mūsų Saulė, daugelis žvaigždžių yra dvinarių arba daugianarių sistemų dalys, kuriose viena aplink kitą sukasi dvi ar daugiau žvaigždžių, – atkreipia dėmesį „Kepler“ misijos vyriausiasis tyrėjas Viljamas Boručkis (William Borucki). – Ir mums nuolat nedavė ramybės klausimas: ar daugianarės žvaigždės turi planetines sistemas? Šis „Kepler“ atradimas liudija, jog jos planetų turi. Tad gyvybei tinkamų planetų paieškose ką tik aptikome naują planetų kategoriją, kuri atveria platesnes gyvybės egzistavimo visatoje perspektyvas.“
„Dvinarės žvaigždės planetinės sistemos atradimas yra fantastiškas atradimas, – pažymi Kalifornijos universiteto Santa Kruze astrofizikas ir planetologas Gregas Laflinas (Greg Laughlin). – Vadovaujantis dabartine planetų formavimosi paradigma, šioms planetoms turėjo būti velniškai sunku susiformuoti. Tikiu, jog teoretikai (ir aš pats) grįš prie vadovėlių, nes reikės patobulinti planetų formavimosi iš protoplanetinių dulkių diskų sampratą.“