Kur nuveda nežabotas nerimas?

" šiandien, dabar aš esu silpnas, man sunku ir liūdna. Kai pradeda galėti išsakyti, ką iš tiesų jaučia ir išgyvena, savo stipriųjų pusių suvokimas padeda subręsti, ir prisikelti - tuo pačiu ir iš nerimo sutrikimo", - sakė Saulius Liutkus." visiskai nesutinku, manau reiktu sau pasakyti atvirksciai: as galiu! as kontroliuoju viska, as esu pakankamais stiprus ir tai iveiksiu, nors nesu prisichologas, bet manau toks poziuris kur kas geresnis, nei saves nuvertinimas kaip siulo autorius. Nesuprantu kam paskutines dvi pastraipos nukopijuotos nuo pradzios straipsnio.

Siūlau atkreipti dėmesį į paryškintus žodžius. Kad būtum stiprus ir galintis, reikia pripažinti, kad gali būti ir silpnas, pažeidžiamas. Savo įsivaizduojamos galios suabsoliutinimas reiškia, kad tau negalima klysti, atsitraukti, bandyti naują kelią, sustoti prieš kokias nors kliūtis, jaudintis dėl pasekmių. Trumpiau tariant, tai reiškia nužmogėjimą.

Ne! Pesimizmas ir saves nuvertinimas blogi patarejai.

Straipsnis kaip reta, tikrai idomu skaityti buvo. O del saves nuvertinimo, tai faktas kad tai nera blogai, taciau tuo pavyzdziu kad siandien as silpnas, manau noreta pasakyti kad reikia ne nuvertinti save, bet i viska zvelgti objektyviai. Neimanoma galeti visuomet, kaip ne kaip, visuomet po pakilimu buna ir nusileidimas. Jeigu psichika funkcionuoja normaliai, tai nusileidimas bus veik nepastebimas. Kartais tikrai buna dienu kai neina nieko padaryti tinkamai ir tokiomis dienomis sakymas kad as galiu ir turiu daryti yra jegu svaistymas, geriau jau tai supratus tiesiog paskirti diena poilsiui, kokia prasme stengtis kai esi neproduktyvus, diena issvaistyta be zymesniu rezultatu ir praleista galimybe pailseti. Aisku viskas visuomet atsiremia i balanso remus, jei nesugebesi saves kontroliuoti ir kiekviena diena taps netinkama darbui, tuomet jau galima izvelgti ir saves nuvertinima, viskas turi buti subalansuota, nepersistengti itikinejant save kad tu gali, ir neatsipalaiduoti per daug kai negali.

Taip, "bahuriux", tu protingesnis ir turi daugiau patirties už psichoterapiautus. Jie klysta, o priešingas tavo teiginys yra teisingas...

Nemanau kad visada sau reikia kalti į galvą terminą "aš galiu", taip ir "saugikliai" perdegti gali, tu spaudi save nors jau esi pasiekęs tos dienos limitą. Kartais pripažinti kad šiandien to padaryti negaliu yra protinga ir naudinga bet jei negaliu to padaryti šiandien, tai nereiškia, kad niekada nepadarysiu, tiesiog pailsėsiu, atsigausiu ir vėl bandysiu, NEREIKIA savęs prievartaut, nors mūsų šalyje tai nedraudžiama, bet nesveika

Pritariu, reikia isiklausyti i save labiau, moket sustot kur negalesi saves perlipt ir aplamai susikurt sau priimtina gyveima. Maziau pavydo ir super uper neigivendinamu noru..