Tyrimas: tarp žmonių ir neandertaliečių nebuvo jokio kryžminimosi

Kad ir kaip atrodytų paradoksalu, bet neandertaliečiai neišnyko. http://www.personotipai.lt/straipsniai/ ... a-neisnyko

Kurti tokias "teorijas" - smagus užsiėmimas. Guli ant pečiaus, trini bambą lašiniais ir užsirašinėji savo fantazijas.

Teorijos be fantazijos nebūna. Bet fantazijos neužtenka pamatyti reiškinio, reikia teorinių žinių, empirinių duomenų, sisteminimo.

Jau berods klausiau, kaip buvo surinkti tie "empiriniai duomenys", įskaitant senovės garsenybių duomenis. Konkretaus atsakymo taip ir nesulaukiau.

Tipų teorijos empiriniai duomenys buvo surinkti stebint veido ir kaukolės struktūrą. Kitaip tariant buvo susistemintas veidas. Specialiai kiek buvo tiriamųjų nebuvo skaičiuota, kiekvienas žmogus artimasis, bendradarbis ar televizijos žvaigždė, istorinė asmenybė tapo tiriamuoju. Gamtoje viskas yra susiję genai tai milžiniška matrica kuri sujungia formą, struktūrą, sandarą t.t. Galima tipą nustatyti skaitant žmogaus parašytą knygą, nes žmogus išsiduoda ir atskleidžia savo asmenybes ar intelekto savybes, labai gerai matosi pabrėžtos savybės. Labai nesunku skaitant knygą nustatyti voltero tipą net jeigu nematai veido. Rašymo stilius, moralinis potencialas ir t.t. viską išduoda. Gamta sukūrė ne vien kaukolės sritis, smegenų struktūrą, bet ir pritaikė asmenybę.

- geras! jeigu "tokia pat", vadinasi jie ir yra išlikę neandertaliečiai!

Jie yra tarp mūsų!!! Neandertaliečiai yra tarpiniai žmonės turintys daug meninių sugebėjimų ir galintys pasiekti tik vidutinį intelektą. Neandertaliečiai yra ekstravertai, gerai emocionaliai bendraujantys. Jie yra labai neatsparūs alkoholiui, narkotinėms medžiagoms.

O tau, neandertaliečių persekiotojui, neatrodo, kad likę 1-4 % bendrojo protėvio genotipo (darant prielaidą, kad išlikę genai yra koduojantys) gali koduoti homo sapiens fenotipą, kuris panašus į neandertaliečių ? Juk tavo tinklapyje nėra afrikinių neandertaliečių, o šio tyrimo autoriai teigia, jog jie nebeturi bendro protėvio genų. Be to, būna ir su "tikruoju" homo sapiens bruožų fenotipu asmenų, kurie ekstravertai, neatsparūs alkoholiui, kaip tu apibrėžei, ir vidutinėmis intelektualinėmis galimybėmis, kas, manau, jau nėra taip ir blogai. Nepyk, bet kažkaip tu čia skystai varai ir gal net diskriminuojančiai kitų žmonių atžvilgiu. Žinoma, aš taip pat tuščiai postringauju kaip tu, nes nei tyrimų aš atlieku, nei antropologas ar genetikas esu. Ir galbūt ateityje archeologiniai duomenys pateiks visai kitas koncepcijas šia tema.

Žmonės ir neandertaliečiai yra tokie panašūs genetiškai ir išoriškai, kad nėra jokio skirtumo tarp jų.

Kaip tai genai nesimaišytų neandertaliečio ir homo sapiens ? Tai pagal šį scenarijų jie net negalėtų kryžmintis, ką tu teigi. Tu manai, kad skirtumas tarp homo sapiens ir homo neantderthalensis genotipo buvo tik 1-4 % ? Tikrai, man atrodo, kad teorija, kuri teigia, jog sutapo dalis mūsų bendro protėvio genotipo ir neandertaliečio, yra daug įtikinamesnė, nei tad, kad jie kryžminosi ir iki pat šiol gyvena jų palikuonių. Be to, ir čia jau atsirado populiaresnis naujas straipsnis apie genomą. http://www.technologijos.lt/n/mokslas/z ... 26&l=2&p=1 Ir jeigu būtų tų bendrų žmonių ir neandertaliečių protėvių, tai jie turėtų ryškiai daugiau skirtingų genų turėti nei likusi populiacijos dalis ir tas pokytis turėtų statistiškai patikimu būti, o ne tik pasvaisčiojimai apie fenotipą.

Kaip parodė pati genetika nors ir maišosi genai, bet fermentų, hormonų ir baltymų formulės išlieka tos pačios. Jeigu pakistų insulino formulė? Tai šio hormono efektyvumas nukristų 80 procentų. Tokiomis paveldimomis savybėmis žmogus neturėtų jokios konkurencijos išlikimui. Vadinasi genai nors ir mutuoja, bet struktūra ir dėsningumai kurie reikalingi prisitaikyti prie gamtos išlieka tie patys. Žmogaus smegenys turi prisitaikyti prie gamtos, panašiai kaip hormonas insulinas. Insulino formulė turi būti ta pati. O žmogaus smegenų sritys kurios yra dar tarpusavyje susijusios turi turėti griežtus struktūrinius dėsningumus ir struktūrines ribas. Evoliucijos eigoje atsirado smegenų sritys kurios buvo pritaikytos viena prie kitos, jeigu pakisdavo standartas (smegenų ribų standartas) ir standarto ribos tai toks žmogus virsdavo protiškai ar socialiai neįgalus arba atsirasdavo naujas tipas. Vadinasi jeigu atsirado tipas - sistema tai ta sistema turėdama savo intelekto ir asmenybės kiekybines ir kokybines ribas, kurių pakitimas sukurdavo neįgalumą, efektyvumo kritimą, kuris kaip ir insulino atveju neleisdavo evoliucionuoti ir išlikti, arba susikurdavo naujas tipas kuris galėdavo išgyventi ir turėti evoliucinį pranašumą. Žmogaus smegenys turi ne vien protines funkcijas, bet ir asmenybes funkcijas. Tokias kaip kalba. Nei vienas kinas negimsta mokėdamas kinų kalbos. Kinas užaugęs Lietuvoje kalbės lietuviškai. Vadinasi jeigu egzistuoja smegenų ribos tai egzistuoja stabili kaukolė pritaikyta prie ribų, vadinasi iškasus neandertaliečio kaukolę prieš 40 tūkstančių metų ir iškasus dabartinio Nortono tipo jokio skirtumo neturėtų būti. Tie patys reiškiniai egzistuoja su krokodilu. Dinozauro laikais gyvenusi žudymo mašina krokodilas iki šių laikų tapo nepakitęs, pakito gal jo instinktai, gamta jį perprogramavo prie naujų sąlygų, bet jo smegenys išliko tokios pat. Todėl nors ir maišosi žmonės lytiškai jiems galioja griežta smegenų struktūros paveldėjimo sistema. Ši sistema yra tokia stabili ir galinga, kad smulkios mutacijos ir genetinis maišymas jos nekeičia. Keitimas vyksta tik stambių genetinių mutacijų dėka. Mutuojant turi pasikeisti visa struktūra, tuomet atsiranda naujas žmogaus tipas su skirtingomis smegenimis, sudėjimu. Pav. Darvino genotipo vyras ir darvino genotipo moteris yra skirtingų tipų. Darvino tipo asmenybė yra intuityvi(intuicijos), darvino genotipo platono tipo moteris yra adaptyvi (žodinės atminties). Sudėjime šio genotipo nėra jokių skirtumų, skirtumas yra smegenų valdyme kuris yra dešinio pusrutulio kaktinėje srityje. Genotipai nesimaišo kryžminimosi metu. Įsivaizduok tipą kuris turi įgimtą intelekto ir asmenybės struktūrą, kuri susimaišytu su kitu skirtingu tipu, kurio kaukolė yra priešinga pirmajam. Genetiškai jų palikuonis turėtų savybes kurios susimaišė. Tai gautųsi naujas tipas kuris turėtų smegenis kurios yra visiškai nesuderintos nei prie naujo intelekto nei prie naujos asmenybės, toks žmogus neišgyventu. Įsivaizduokite kepinį kurio receptas yra labai tikslus, kurio komponentai tiksliai paskaičiuoti geram skoniui. Pav vietoj miltu dviejų stiklinių įpiltume dvi stiklines kepimo miltelių. Gautųsi nesąmonė. Gamtoje egzistuoja harmonija ir kuo sudėtingesnė struktūra susikuria tuo sunkiau ja atkartoti antrą kartą. Todėl susikūrė 7 žmonių tipai kurie yra labai sudėtingai suderinti.

."

Dabartinis genetikos mokslas žengia pirmuosius žingsnius todėl vertinti žmogaus ir žmogbeždžionių panašumus reikia vertinti labai atsargiai. Jeigu žmogaus smegenims yra skiriama 50 procentų genų tai žmogaus ir šimpanzės smegenys skiriasi labai jau nedaug. Jeigu žiūrėtume pro plačiąją prizmę.

Smegenys ir kalba. Skaitome mes su regimąja sritimi, generuojame sakinius su kairiąja apatine kaktos sritimi (Broko centru), šnekame su judamosiomis lytimosiomis sritimis, klausomės su smilkinio klausos sritimi (Vernike centru.) Tam, kad egzistuotų kalba reikalinga šių smegenų sričių tarpusavio ryšys ir tam tikras dydis. Šis ryšys galėjo atsirasti tik darbo procese. Kalbos egzistencijai reikėjo, erdvinio suvokimo kurio neturi gyvūnai. Vien, kad egzistuotų kalba reikėjo kultūros, kuri saugotų kalbą. Žmogaus smegenys vystosi net po gimimo, jų vystymosi smegenų centrai palaipsniui užsikrauna informacija ir didėja iki tam tikrų ribų. Taip pat keičiasi ir kaukolė ir žandikaulis. Ne paslaptis, kad pieniniai dantys iškrinta kai galutinai susiformuoja kaukolė. Žmogus evoliucionuoja net po gimimo. Bet visas žmogaus pagrindas, kalbos apdorojimo mechanizmai, asmenybės savybės, protinės savybės konkrečiam žmogui yra įgimtos, bet ką tik gimus jos būna tuščios informacine prasme. Patys veikimo mechanizmai yra įgimti ir net užprogramuoti gaunamos informacijos apdorojimui.

Tai kad PC tinka linuxams nereiškia kad patemps ir Windows7.

Jei teisingai supratau, tai kadangi žmogus ganėtinai artimas kiaulei (pagal dnr, ne vienas organas beveik sutampa), reiškia kad žmogus gali kryžmintis su kiaule? A, kur tas nežymus skirtumas, kuris parodo jog negali įvykti kryžminimasis?