Kaip žinoti, ar gyvename ne grandiozinio masto kompiuterinėje simuliacijoje?

Turedami keliu branduoliu procesoriukus ir varganus kiekius ramu mes tikrai nesugebetume net suvokt galingumo kompiuterio/mechanizmo, kuriame tokia simuliacija egzistuoja(tu) o ka jau kalbeti apie musu primityvius protus, kurie tik mums patiems atrodo "beribiai", mums dar ilgos evoliucijos reikia, norint bent kazka suvokt, jei pasiseks

Turbūt man vienam šitas straipsnis nuskambėjo, kaip pakvaišiusio "creationisto" - paistalai...Maždaug gyvenam matricoj, kurią sukūrė kažkas aukštesnio/programuotojas (įterpkim žodį Dievas). O jei tas programuotojas sukūrė mūsiškią visatą, tai kas sukūrė jo?Dar tobulesnis "hakeris"?Jei taip, tai kas jo?Dar šustresnis?Ir ką?Pasaka be galo?? To nondescript - tai gal numesi šaltinį apie tą dirbtinį intelektą??Ar čia tas atvejis - nori sužinot, pasieškok pats (rasi, tai rasi, ne tai ne, aš teisus ? ).Nes kol kas nieko įmanoma, net į tą pusę nėra.Yra tik "robotai" (kurie dirba palei programą užrašyta žmogaus) argi ne taip?Ar gal rusyj pas save sukūrėj dirbtinį intelektą.

nu jo isivaizduok tau chemija, fizikia butu elemtari kaip 2x2, dabartiniu kompiuteriu galinguma padauginus is x pakelta - trilijona kartu, tai butu tik nesiojamas ismanusis telefonas manau kitaip suprastumem pasauli ir jo esme, na bet tebunie tai musu palikuoniems suprast, mes ir taip siam amziui daug isbandymu ir technologiju isgyvenom

Manau mums reikia pradėti nuo to ,ar mūsų kompiuteriniai personažai gali mastyti.. O šaip manau 26580 metais po kristaus viskas bus aišku , jūs taip nemanot ?

O tai rimtai jei mus sukure "jie" tai juos ir kazkas sukure? ar ju visata jau tada yra tak uri vystosi savaime be simuliaciju? o gal tai koks organinis "mechanizmas"? O gal... http://virsmai.lt/pasakojimai/2012/7/31 ... ti-laisvam mes tiesiog sapnuojam ir si realybe netikra, kaip ir kitos kurias sukuriam sapnuodami? ar mes vienso tokios "netikros" realybes gyventojai, zodziu tu klausimu uzduoti galima tukstancius, nuo tada kai musu proteviai pradejo mastyti zodziais, mes juos galim delioti kaip tik norim ir prisigalvoti kruvas klausimu, bet atsakymo y dauguma is ju maty/tikriausiai/turbut NEBUS O gal galvos sukt ir nereikia? nes tai juk beprasmiska, gyvenam mes toky varganai trumpa gyvenima, tai geriau pasistenkim juo megautis o kai jau pamirsim tai arba pamatysim kazka "Dievisko" na arba bus tamsu ir tuscia

Nesakau, kad jis yra sukurtas, bet teoriškai tokia galimybė egzistuoja, ir mokslininkai tyriantys neuroninius tinklus kasdien stumiasi į priekį. Nežinau kokių čia tau šaltinių reikia, visas internetas jų pilnas: http://lmgtfy.com/?q=artificial+neural+network+news

manau, kad jau 11759m po kristaus bus viskas aisku...

- milijardus kartų galingesnių, nei šiuolaikiniai pasiekimai. O visų AI metodų išvardyti taip lengvai neišeina. Vien neuroninių tinklų yra keliasdešimt tipų, kur dar genetiniai algoritmai, semantiniai medžiai, ekspertinės sistemos... Pabaigai porą citatų apie dirbtinį protą: Drew McDermott argues "Saying Deep Blue doesn't really think about chess is like saying an airplane doesn't really fly because it doesn't flap its wings." Edsger Dijkstra agrees that some find "the question whether machines can think as relevant as the question whether submarines can swim."

Kartais tiesiog norėčiau būti debilu. Tuomet manęs nekankintų tokie egzistenciniai klausimai.

o koks skirtumas ar simuliacijoj gyvenam ar ne? juk tai visiskai vienodai. Jeigu tu nesi pirmapradis visko kurejas tai automatiskai esi kazkokioj simuliacijoj. o mes tikrai patys visatos nesusikurem, tad tikrai esam simuliacijs. galbut tikslas butu diskutuot kelinto lygio simuliacija mes esame, kompiuterine gyvybe yra musu simuliacijos lygis +1, visata valdantys desniai butu musu simuliacija-1, desniai valdantys visatu desniu elegesi simuliacija -2 ir t.t.

Su ta matrica gan keblus klausimas. Jei tokia tikimybė yra, kad mes gyvename matricoje, kad esam kažkieno kito programa. Jeigu esame tikrai programa ir sėdime kažkokiame "kietajame diske", tai būtų klausimas, kokiu tikslu mes esame sukurti? Esame studento kursinis darbas, ar laboratorijoje, kur nagrinėje mūsų evoliuciją. Jeigu mus kažkas sukūrė ir prižiūri, tai kažin ar leis mums tai sužinoti, tarkime sužinome, mokslininkai pradeda publikuoti straipsnius, mūsų kūrėjai, tai pastebi ir spust mygtuką "restart" ir vėl mes bezdžionės.

Dėkui.

galit panagrinet sita beprotybe http://www.youtube.com/watch?v=lYeN66CS ... re=related 1:01:45 arba http://www.youtube.com/watch?v=q1LCVknKUJ4

Sakykit, jeigu aš klystu. Jeigu mes išsiaiškiname, kad gyvename kompiuterinėje simuliacijoje, tai tas dalykas realiai suteikia mums galimybę rasti kokią nors kūrėjo paliktą klaidą ir ją išnaudoti savais tikslais, nulaužinėjant pačią savo simuliaciją? Nes dabar, kaip aš suprantu, tai laikoma, kad visa Visata ir dėsniai yra tobuli ir jų neįmanoma niekaip apeiti. Tačiau jeigu mes vis gi būtume programa, tai ją kažkaip apeiti visada juk galima?

, jeigu randame - tai randame neatitikimą priimtoms fizikos dogmoms. Pamatome, kad ar tai energijos tvermės dėsnį galima pažeisti, ar tai informacijos, ir atitinkamai taisome fiziką. Kokia sistemoje bebūtų klaida, ji mums būtų normalus fizikos dėsnis, veikiantis visur ir visada, kai susidarytų atitinkamos sąlygos. Dėsniai taip ir liktų tobuli. Kitas dalykas, jei sistema būtų tiek bugova, kad dėsnių būtų neįmanoma atsekti. Tai, pirma, kaip mes juos panaudotume, jų nesugebėdami suvokti? Antra, kaži ar tokio dydžio ir amžiaus Visata galėtų išlikti "nesugriuvus" su chaotiškais dėsniais.

Na, bet tarkime sužinome, kad tikrai gyvename matricoje. Tai tokiu atveju mes kiek kitaip žiūrėtume į atrandamus fizikos neatitikimus. Žinoma, tuomet galbūt tiesiog mūsų fizikos teorija nėra tobula. Tačiau kalbant apie didelius neatitikimus, kurie iš esmės paneigtų vos ne visus mūsų dėsnius. Tai tokiu atveju sudėjus matricą, žinant, kad klaidų gali būti ir kad tai galėtų būti viena iš klaidų, gal galėtume vistiek kažkaip ją išnaudoti? Pavyzdžiui visiškai iškreipiant, nulaužinėjant. Arba pradedant daryti visokius fizikos dėsnių neveikiamus dalykus, kaip judėjimas greičiau už šviesą ar teleportacija ar dar kas.. Ar ne?

Gal mes ir gyvename pačioj klaidingiausioje simuliacijoje, bet negalim to sužinot, nes nėra su kuo palyginti. Taip pat, manau, kad pati programa negali savęs nulaužt, ir negalėtų net jei būtų protinga. Tam reikalingas įsikišimas iš išorės. Tu gali nulaužt programą su tam tikrais įrankiais, bet pati programa neturi prie jų priėjimo, nebent komunikuotų su kitom programom. Geriausias (arba blogiausias) dalykas ką galėtumėm padaryti, tai pakeisti kodą (genetika, nano, biotechnlogijos ir kt.), bet vistiek turėtumėm žasiti pagal tam tikras taiykles, nes negalėtumėm išeiti už simuliacijos ribų.

Šiaip nevisai - programos gali "nulaužt" pačios save. Nemažai kompiuterio programų dirba su duomenimis, kuriuos apdoroja cikliškai. T.y. iš pradinių duomenų gauna naujus duomenis, iš kurių lenda kiti duomenys ir taip be galo pvz. Kadangi kiekviena ciklo iteracija sukuria potencialiai naujus duomenis, tai dėl šių naujų duomenų programa potencialiai gali nulūžti. Tas ypač tiksliai galioja programom dirbančiom pagal genetinius algoritmus, kur genetinio algoritmo rezultatas yra interpretuojamas kodas.

Na, gerai, tarkim ne nulaužti save. O tarkim išnaudoti tą klaidą, paliktą programoje. Juk tai įmanoma? Na tarkim randam kokį fintą fizikoje ir sugalvojame taip, kad tarkim mašinos pradeda skraidyti be jokių ypatingų technologijų. Toks fiziką pažeidžiantis dalykas, išnaudojamas pasitelkiant rastą klaidą. Kitas pavyzdys, kaip ir tux_mark_5, panašus. Randame kokią skylę kode ir jį išnaudojame atlikdami begalę užklausų (na, tarkime gamindami super minimalaus dydžio ir sunkumo objektus ultra mega milžiniškais kiekiais). Juk realiai kažkuriuo metu sistema turėtų užlūžti.

Istorijoje taip jau ne kartą buvo. Tai gal jau perėjom į kokį dešimtą levelį? Pavyzdžiui, Jupiterio palydovų atradimas ar fotoefekto. Visiškai paneigė tuometinio gamtos mokslo pagrindus.