Praėjus vos mėnesiui po mokslininkų paskelbtos naujienos apie tai, jog šiaurės ašigalyje šiemet ledo buvo mažiau nei kada nors anksčiau, pranešama, jog ledo plotai kitoje planetos pusėje – aplink pietų ašigalį – išplito iki rekordinių plotų. Gerokai suglumę tyrėjai yra linkę manyti, jog abu reiškiniai yra tos pačios negandos – globalinio atšilimo – pasekmė.

Ledo pikas Antarktidoje pasiekiamas rugsėjo mėnesiais, baigiantis pietų poliarinei žiemai, o mažiausiai ledo pietų ašigalyje būna vasario mėnesiais, baigiantis poliarinei vasarai. Arktyje jūros ledo kiekį reguliuoja jūros ir oro temperatūra, o Antarktidoje svarbiausias faktorius yra vėjas. Vėjo stiprumo ir krypties pokyčiai per keletą pastarųjų dešimtmečių lemia, jog šaltas oras pučiamas nuo žemyno vis toliau į jį supančias jūras. Tad didėja ir ledynų teritorija.

Mokslininkai yra linkę manyti, jog klimato pokyčiai sukūrė vadinamąją „vėjų sieną“, kuri šaltą orą laiko įkalintą Antarktidoje, tuo tarpu oras visur kitur planetoje šyla. Žemą temperatūrą pietų ašigalyje palaiko ir ozono sluoksnio praretėjimai, kuriuos suformuoja aerozolinės dujos. Ozono skylės lemia, jog dažniau pučia vakarų vėjai: sąveikaudamos su ledu, jūra ir vėjais, ozono skylės taip pat mažina temperatūrą.

NASA tyrėjas Validas Abdalatis (Waleed Abdalati) teigia, jog žinias apie antarktinio ledo kiekio padidėjimą užgožė žinios apie grėsmingą ir spartų arktinio ledo mažėjimą. Palydovinėse nuotraukose matyti, jog Arktis kiekvieną dešimtmetį netenka maždaug 4 proc. ledo, o šią vasarą arktinė ledo kepurė susitraukė į rekordiškai mažą 1,32 kvadratinių mylių plotą.

Palyginimui, per pastaruosius 30 metų Arktis praranda vidutiniškai po 5,7 kvadratinės mylios ledo vienai kvadratinei myliai ledo, kuris papildomai atsiranda Antarktidoje.

„Pokyčiai Antarktidoje nėra tokie esminiai, kokius stebime Arktyje, - tvirtina V. Abdalatis. – Tačiau tai nereiškia, jog mums nederėtų atkreipti dėmesio į procesus pietų ašigalyje.“

Komentarai (10)