Seniausiame Europos mieste buvo laidojama po pusę mirusiųjų kūno (Video)
(0)
Bulgarijoje archeologų atkastoje seniausiu Europos miestu tituluojamame Provadijoje gyventojai 4,7 tūkst. metų pr. Kr. išpažino kraupokas laidojimo apeigas – mirusiųjų kūnai būdavo padalijami perpus, o laidojama tik viršutinė kūno dalis, tvirtina archeologai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
6,7 tūkst. metų senumo miesto griuvėsiai atkasti netoli Bulgarijos miesto Provadijos (Provadia), už maždaug 40 km nuo Juodosios jūros. Kasinėjimams vadovaujantis archeologijos profesorius Vasilis Nikolovas (Vassil Nikolov) šalia archainio miestelio liekanų aptiko ir jo nekropolį. Radiniai nekropolyje byloja apie tais laikais miestelyje gyvavusias keistas ir sudėtingas laidojimo apeigas.
„Galime patvirtinti, jog Provadijos radimvietė yra seniausias miestas Europoje, datuojamas maždaug 4,7-4,2 tūkst. metų pr. Kr.“, - CNN pasakojo V. Nikolovas.
Kodėl mirusiųjų kūnai buvo dalijami perpus, o laidojama būdavo tik viršutinė kūno dalis, kol kas neaišku. Tačiau radimvietėje apstu požymių, bylojančių, jog druskos kasyba vertęsi miestelio gyventojai buvo pasiturintys žmonės.
Anot V. Nikolovo, miesto populiacija siekė 300-350 gyventojų, daugelis jų gyveno dviaukščiuose pastatuose, o versdavosi druskos kasyba – anuomet druska buvo aukso vertės ir tuometei ekonomikai reiškė ne mažiau nei nafta šiandien.
„Druska būdavo išgaunama įvairiais metodais keraminiuose induose garinant vandenį, - CNN pasakojo archeologijos profesorius. – Išgauta druska atstojo pinigus – ji buvo gyvybiškai reikalinga ir žmonės, ir gyvūnams.“ Tačiau anuomet Provadijos miesteliui nevietinių pinigų beveik nereikėjo, kadangi miestelis buvo vienintelė vieta visuose Balkanuose, kur buvo išgaunama druska – taigi, savotiškas „pinigų kalimo“ centras.
Kad apsaugotų savo gerovę, gyventojai miestelį apjuosė 3 metrų aukščio ir net 2 metrų storio akmeninėmis sienomis – tyrinėtojai yra linkę manyti, jog tai yra ankstyviausi ir masyviausi priešistorinės Europos fortifikaciniai įrenginiai.
Kiti radiniai byloja, jog net ir prieš beveik 7 tūkst. metų miesto gyventojai buvo išvystę klasinę sistemą. Kaip CNN pasakojo archeologų grupės narė Margarita Liunčeva (Margarita Lyuncheva), kai kuriuose kapuose rastos spiralinės vario adatos įkapėms susegti byloja, jog „mieste gyveno dvi žmonių kategorijos, viena iš kurių, ko gero, buvo aukštesnio socialinio statuso. Taip pat manome, jog moterys plaukus rišdavosi į kuodelius“.
Šią vasarą padarytus Bulgarijos archeologų atradimus patvirtino britų, japonų ir vokiečių archeologai.