Norvegijos ministras pirmininkas Jensas Stoltenbergas sako, kad jo šalis prisidės prie tarptautinės bendruomenės pastangų mažinti miškų kirtimo mastus ir riboti šiltnamio efektą sukeliančių anglies dvideginio dujų emisiją.

„Bet prieš tai klimatui reikia suteikti pirmąją pagalbą.– kalbėjo jis spaudos konferencijoje. – Vyriausybė stengsis lėtinti miškų kirtimą ir riboti CO₂ išskyrimą į aplinką jau pačiu artimiausiu metu.“

Skaičiuojama, kad miškų kirtimo lemiamas efektas sudaro 17 % viso dėl žmonių ekonominės veiklos į aplinką išsiskiriančių anglies dvideginio dujų kiekio. Nuo Kongo iki Amazonės baseino besidriekiantys miškai sugeria šias jiems augti būtinas dujas iš oro. Savo ruožtu, medžiams degant arba pūnant, tos dujos vėl patenka į atmosferą.

Norvegija buvo ir lieka pati dosniausia pasaulio šalis iš besistengiančių sulėtinti tropinių miškų kirtimą, pastaraisiais metais kasmet šiam reikalui iš gaunamo pelno eksploatuojant savo pačios iškastinio kuro telkinius skirianti po 500 milijonų dolerių investicijų.

Ji finansavo milijardo dolerių vertės programas Brazilijoje ir Indonezijoje ir dar parėmė kiek mažesnio masto projektus Gajanoje ir Tanzanijoje.

Stoltenbergas nurodė ir kitas neatidėliotinas pirmąją pagalba vadinamas priemones, mažinant šiltnamio dujų emisiją, tokias kaip suodžių ir metano dujų, kuriuos išskiria pramonės įmonės, kiekio mažinimas ir asignavimų iškastinio kuro gavybai karpymas.

Šį mėnesį Katare vykusios JT derybos klimato atšilimo klausimais baigėsi priimtu nutarimu pratęsti Kioto protokolo galiojimą iki pat 2020 metų. Šis paktas didžiausioms pasaulio ekonomikoms formuluoja naujus šiltnamio dujų mažinimo uždavinius, kuriuos pastarosios įsipareigoja spręsti efektyviai ir neatidėliodamos.

Nors naujasis pasaulio susitarimas buvo planuotas pasirašyti tik 2015 metais, tačiau šiltnamio dujų kiekis atmosferoje grėsmingai didėja dėl sparčiai kylančių naujųjų ekonomikų, tokių kaip Kinijos ir Indijos.

Komentarai (0)