Mėnulio paradoksas: visgi kodėl mėnulis prie horizonto tampa toks didelis?

Tai, kaip suprantu, tas pats ir su Saule?

Karta bandziau nufotkinti ta menuli dideli, taip ir likau nesuprates, kas cia vyksta. Dabar aiskiau, kad cia taip ir turejo but Bet idomu, kodel smegenys koreguoja objektu dydzius, pagal tai, kaip suvokia nuotolius...

Tikrai nežinojau, kodėl taip atrodo saulė ar mėnulis. Dabar viskas aišku. Užskaitau paveiksliuką su raudonais rutuliukais.

Geras straipsnis. Šiaip dar pastebėjau, jog ir į aukštai pakibusį mėnulį ilgai žiūrint, jis pradeda didėti, darytis ryškesnis

bet jeigu tai tik iliuzija, reiskiasi matomas padidintas peizazas - apgaule?

Tai pala...tose nuotraukose menulis neturetu toks didelis atrodyti... Ar nesupratau iki galo cia visko?

Plius prie ka raso straipsni, galiu pasakyt, kad menulio dydis kinta priklausomai nuo jo atstumo iki zemes. Ir tas jauciasi net ziurint plika akimi. Isigudrinus tikriausiai butu galima atspeti atstuma iki menulio su pora procentu paklaida vien tik paziurejus.

Geras straipsnis. Parodo, kad nereiktų taip aklai pasitikėti tuo, kas matoma čia irgi į temą: http://9gag.com/gag/4089034

Ten fotomontažai

gerai pastebejo woox, raso, jog nuotraikose menulis lieka toks pats, bet kad idomiau butu idetos nuotraukos i straipsni su menuliais gigantais raudoni rutuliukai super

Nuuu... Pasinaudoja fotomontazu kad parodyti, kas turima omeny. Viskas cia gerai.

Kodėl ką nors dar apskritai stebina faktas, kad turime regėjimo/suvokimo iliuzijų? Nuotraukose Mėnulis toks mažytis mažytis, bet pabandykit per projektorių... Skirtingais masteliais ir turėdami skirtingus atskaitos taškus, pačią "dangaus sferą" projektuojame skirtingai. Dangus "labiau aukštas nei platus". Darbas, išnarstęs mechanizmą, be abejo, prasmingas. Bet rašinys - "nothing to see here, move along".