KTU mokslininkai ieško atsakymų, kokį maistą valgysime po 50 metų (1)
Kauno technologijos universitetas (KTU) pristatė ateities maisto technologijų viziją ir atradimus, kuriais naudojasi daugiau kaip 30 šalies įmonių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Koks bus maistas po 50 metų? Tokia tema ketvirtadienį vyko renginys KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centre. Jame savo vizijas, atradimus pristatė KTU mokslininkai, o verslininkai pasakojo apie konkrečią bendradarbiavimo su universitetu naudą.
Apie tai, ką valgysime po pusšimčio metų, bandė prognozuoti KTU Maisto technologijos katedros Rimantas Venskutonis. „Jau išaiškintas žmogaus genomas, todėl yra visos galimybės kurti kiekvieno atskiro žmogaus sveikatos poreikiams skirtus maisto produktus“, – kalbėjo profesorius.
Jis netiki, kad patiekalus pakeis tūbelės su būtiniausių maistinių elementų koncentratais. „Toliau liks svarbios tradicijos, sociokultūrinė maisto reikšmė. Tikrai valgysime naminę dešrą, ruginę duoną“, – mano jis.
Mokslininko nuomone, vis labiau bus kreipiamas dėmesys į funkcinį maistą, kuris bus skirtas ne tik aprūpinti organizmą būtinomis medžiagomis, bet ir turės gydančių ar saugančių nuo kokių nors ligų savybių. Tokių produktų gausu jau ir dabar.
KTU mokslininkai bendradarbiauja su 120 įmonių, kurioms padeda tobulinti produkciją, siūlydami įvairias naujas gamybos technologijas. KTU docentė Loreta Bašinskienė pasakojo apie galimybę natūraliomis medžiagomis stabdyti duonos pelijimą. „Mūsų bandymai rodo, kad tai įmanoma padaryti be chemikalų, o panaudojant pieno rūgšties bakterijas“, – sakė ji.
Mėsos technologijos laboratorijoje „KG Group“ Paukštininkystės verslo mėsos gaminių technologas Paulius Unguraitis demonstravo, kaip gaminamos su KTU mokslininkais sukurtos dešrelės, kurios idealiai tinkamos kepti ant laužo. „Jos neturi nitritinės druskos, kuri kepant tampa kenksminga, nes išskiria kancerogenų. Dėl to šios dešrelės ne rausvos, o baltos“, – aiškino technologas.
Alaus daryklos „Volfas Engelman“ vyriausiasis aludaris Petras Sadovskis pasakojo apie ateities alų. „Didės rūšių įvairovė, bet labiausiai keisis tara. Ji bus įvairesnė. Greičiausiai bus gaminamos ir atskiros kiekvienai gėrimo rūšiai taurės, nes jų forma turi didelę įtaką skoniui“, – piešė ateities vizija aludaris. Kauno alaus darykla irgi glaudžiai bendradarbiauja su KTU kuriant alaus rūšis.
