Lietuvoje - pirmieji bandymai sukurti sveikesnius maisto produktus

Nieko nereikia kurti. Viskas kas reikalinga žmogui yra sukūrusi gamta.

sekmes is gamtos ismaitint 7mlrd zmoniu

Tai imanoma. Jai zmones nebutu taip bereikalingai inike prduag i mesa. Pasidomek labiau. Kiek reikia visko, kad pagamint 1kg mesos.

: o kiek reikia užauginti daržovių, kad pakeistų 1 kg. mėsos? Su mėsa pagrindinė problema vanduo. Beje, patiko mintis apie išrūgų plėveles. Būtų fantastika, jei užtektų greitai vystančius/besioksiduojančius produktus tiesiog palaikyti išrūgų garuose ir jie galėtų stovėti nenaudojant chemikalų arba celofano. O kas negalvodami piktinasi tokiais tyrimais - tai tegaliu pasiųst toli toli. Čiagi moderni versija to, ką šimtmečiais darė mūsų protėviai: eksperimentavo su natūraliom medžiagom, bandydami nieko neišmesti ir sukurti kažką skanaus ir sveiko. Geriau jau chemija? Geriau natrio benzoatas nei išrūgos (šiaip, pavyzdys)? P.S. pastebėjau dar vieną dalyką: aiškinantys, kad reikia natūraliai maitintis, dažnai piktinasi, kad maisto pramonė suvartoja visas skūras ir uodegas, net ir kaulus pramonei pritaiko. Taigi, klausimas, ar labai jau ekologiška pusę kiaulės išmesti, nors subproduktus sudaro iš esmės tie patys baltymai, tik kitaip išsidėstę - kas skrandyje jau nebesvarbu?

RWC kalbi pasakas subproduktus naudoja gyvuneliu maistui tai ,kad niekas ju nemeta.

Kiek teko gyventi kaime tai nemaciau ,kad papjovus gyvuli liktu kas nereikalingo.

Nekalbu apie kaimą. Apie pramonę. Jei sugeba iš neskanaus maisto (kuris šiaip bent gyvuliams nekenkia) padaryt skanų - aš už. Jei tik tas padarymas nesusiveda į gryną chemiją.

"Mištuką" išmeta , tulžį...

Ir vėl vegetarizmas išgelbės pasaulį apraiška. Bėda ne maisto kaloringumo stygius, o maistinių medžiagų stoka, Pašalinus mėsą iš raciono reikalingi baltymų pakaitalai, kaip ankštinės kultūros, žuvį.Negana to vegetarizmas turi neigiamų pasekmių nėščiosioms, Kūdikius maitink sojų pienu ar obuolių sultimis, kai jau nuo krutinės nujunkytas tai galima net nužudyti: http://www.ksbw.com/news/13286030/detail.html . O pieno ir mėsos pramonė praktiškai neatskiriami dalykai. Be to kai kuriuose regionuose žemdirbystė vietoj gyvulinkystės gali dar labiau skatinti eroziją ir vandens nuostuolius. Tai yra tokie regionai, kaip JAV didžiosios lygumos, Sahelis, Artimieji rytai, ypač Irano, Afganistano kalvoti regionai. Ir net užsiimant tik augalininkyste paskaičiavimai rodo, kad "organinė" augalininkystė gali išmaitinti 5 milijardus žmonių.Be to nereiškia, kad ji bus švaresnė. Kuro sanaudos tonai javų akivaizdžiai išaugtų del mažesnio javų tankio, bei didesnio transportavimo atstumo, taigi iš CO2 išmetamų dujų pusės padėtis tik pablogėtų: http://www.msnbc.msn.com/id/15158675/ Be to nors organinis maistas sudaro vieną procentą JAV maisto rinkos, net aštuoni procentai E. coli užkrėsto maisto yra ekologiškas organinis maistas ir netiesa, kad jis turi daugiau vitaminų: http://www.fda.gov/NewsEvents/Newsroom/ ... 108740.htm http://www.acsh.org/factsfears/newsID.2 ... detail.asp Gamta negali ir nėra skirta patenkinti žmogaus poreikių, žmogus viską iš jos susirenka pats. Visų šių ir kitų tyrimų tikslas ir yra kaip žmogui surinkti ką reikia kuo mažiau pakenkiant gamtai. Tokie tyrimai sveikintini.

Tegu ir būna ten ta chemija, svarbu, kad žmogui nekenktų.

Mėsos gamyboje pagrindinė problema yra grūdai. Jie reikalingi nesvarbu ką beaugintum: kiaulę, jautį, vištą, žąsį ar strutį. O štai jei visus grūdus kurie sušeriami mėsiniams gyvuliams paverstumėme į miltus, kruopas ar duoną, galėtų prasimaitinti kelis kart daugiau žmonių. Su vandeniu šiltuose kraštuose irgi problemos. Bet pagirdyti bandą gyvulių yra žymiai mažesnė problema, nei palaistyti tarkim javų lauką.