Ar mokslo genijai nyksta?

Nelabai sutinku. Kaip visa elektronika, informacijos teorija, astrofizika, naujos matematikos, fizikos, medicinos, genetikos, filosofijos, lingvistikos rūšys? Kaži, ar korektiška Galilėjų iškelti kaip didesnį genijų, pvz., palyginus su Alanu Turingu. Genijų dabar dirba moksle daugiau nei bet kada anksčiau, nes mokslas tapo prieinamas visiems turintiems košės. Tik jie dirba kur kas sudėtingesnėmis sąlygomis - pirma, dėl lygiavertės konkurencijos pranašu savo kūdroj nebūsi. Antra, Galilėjaus laikais (išvis, iki XX a.) nebuvo aiškios ribos tarp teorijos ir spekuliacijos, mokslo ir aklo badymo. Anksčiau teorija būdavo priimama, jei ji palikdavo įspūdį autoritetams. Dabar visai teisinga ir eksperimentiškai tiksli teorija nelaikoma mainstreamu, kol neatmetamos visos kitos galimybės. Tam kartais reikia dešimtmečių daugybės mokslininkų darbo, super brangių ir sudėtingų eksperimentų, daugybės peer-review ir tikslinimo...

Pilnai pritariu. Antra, ar nuo Galilėjaus laikų kas dešimtmetį po nauja mokslo šaką atrasdavo? Abejoju. Plius, kas yra didelis atradimas. Jei eini keliu ir pakelėse mėtosi akmenukai iki 5 cm skersmens ir netyčia randi viena 20 cm akmenį. Tai jis didelis atradimas ar ne? O jei eini keliu kur mėtosi 20 cm akmenys ir randi viena 30 cm akmenį. Tai jis didelis atradimas ar ne?

Manau, jog čia turi omenyje ne tai, jog šių dienų mokslas neprogresuoja, bet tą, kad šiai dienai mokslas yra labiau pasiskirstęs. Atradimai gimsta dažniau ne vieno pamišusio mokslininko netvarkingoje labaratorijoje, o komandoje, kurią maitina pinigais ir brangiom technikom. Todėl nelabai atsiras tokių atskirų genijų. Bet taip pat nesutinku. Juk pvz Stephen Hawking tapo beveik antruoju Enšteinu Nors jo garsumas labiausiai dėl žiniasklaidos ir populiarių knygų. O kiek yra tokių, kurie neleidžia knygų?

Per daug Hawkingas išpūstas žiniasklaidos. Žinoma jis yra protingas, bet jo atradimų reikšmė menkesnė už daugelio XXa mokslininkų.

: jeigu jau Hawkingą laikome ne prastesniu už Galilėjų, tai kiek yra dar didesnių genijų? Atradimai, prieš kurių reikšmę ir įžvalgą Galilėjui slėptis po lapais, daromi pastoviai, nenutrūkstamu srautu. Prie jo taip įpratome, kad be išskirtinio šou ar žurnalistinės sensacijos, jų net nepastebime.

Tą ir norėjau pasakyti garsumas priklauso ne nuo to, ką žmogus padarė, o nuo to, kaip jį pateikia žiniasklaida. Hawkingas garsus, nes apie jį daugaiusiai rašo. O, kadangi daug rašo, tai žiniasklaidai naudinga ir toliau rašyti būtent apie jį, o ne apie kitą mokslininką, nes žmonės pamėgo jau Hawkingą ir skaitomesni straipsniai bus apie Hawkingą. Su Enšteinu irgi panašiai. Tapęs tarsi mokslininko ikona, vos ne žodžio "mokslininkas" sinonimas. Ir tai, kad jis genijus, pagrinde žmonės sužino ne gilindamiesi į fiziką, o skaitydami visokius skaitalus kaip "kokio dydžio Enšteino smegenys", "žymios Enšteino citatos" ir t.t. Žinoma, nenoriu sumenkinti Enšteino indėlio į mokslą, bet tiesiog yra daug mokslininkų, kurie taip pat padarę daug atradimų, bet nėra pagauti žiniasklaidos ir dėl to taip nelinksniuojami.

Na bet į Galilėjų reikėtų žiūrėti kitu kampu. Kaip pats sakei, jis buvo vienas pirmųjų sugebėjusiųjų aprašyti savo stebėjimus moksliškai, o ne iš lubų nukabintais duomenimis. Pačiam pirmam kažką atlikti, ko iki tol nebuvo niekas atlikęs, tikrai yra didelis pasiekimas. Žiūrint dabar ir labai nesigilinant į teorines fizikos naujienas tai susidaro vaizdas, kad mokslininkai tik mažina prietaisų parametrus ir didina galingumą. Dar yra kvantinė mechanika, kurioje darbo dar tikrai daug, bet ji labiau tampa ne ateities vizija, o utopija (mano požiūris). Ekspermentai reikalauja be galo didelio tikslumo, yra brangūs. Taipogi savo intuicija nepasinaudosi, reikia labai lakios fantazijos norint 'išmąstyti' ką nors naujo, o tokie pamąstymai nors ir atitiks ekspermentus, neaišku kiek bus teisingi realybėje, o ne popieriuje. Nors planuoju savo studijų kryptį link kvantinės mechanikos, nes tai bene labiausiai tiriamias objektas šiandien, bet susidaro vaizdas, kad artėjam link savo galimybių ribos. Kažko fenomenalaus nuo XXa vidurio kaip ir nebeįvyko. O gal kaip tik įvyks lūžis: visiem nusibos stagnacija ir ateis nauja karta su kokiom torsioninėm bangom ir užvaldys fiziką. Na pažiūrėsim, gal aš nežinau dar kiek nuveikta QM ir link kur viskas juda, bet kvantiniai tuneliai skamba labai jau magiškai. Įdomu ar fizikai ir XXa pradžioje taip galvojo, nes žiūrint atgal atrodo, kad tikrai buvo lengviau padaryti atradimą, negu dabar. Ne vien iš techninės pusės, o ir iš teorinės.

Na dabar norint vien suprasti tai kas atrasta kiek reikia laiko ir gabumu palyginus su anksciau, tai atradimui realiai lieka vis maziau laiko.

Šiais laikais komunikacija yra daug paprastesnė, o dirbti keliese visada yra lengviau, kai gali rasti sau lygiaverčių partnerių. Kitas dalykas, mokslo pažanga jau nieko nebestebina ir šiaip sunkiau pasakyti esamuoju metu, kas genijus, o kas ne. Ateityje, gal pasirodys kitaip, kai istorikai rašys apie mūsų laikus. Galų gale, suformavo pagrindus pagrindinėms mokslo šakoms, toliau eina jų patvirtinimas/atmetimas ir aiškinimasis. Ateis laikas kai prieisim šių šakų ribą ir tada prasidės nauji perversmai, kaip kad palyginus nesenai prasidėjusi kvantinės fizikos atšaka.

Apie Hawking: http://www.youtube.com/watch?v=zyYSGYz6fGs&t=62m18s http://www.youtube.com/watch?v=8eOW_LXeR-w Na kol nepatvirtins tai tik spejimai-izvalgos. Asmeniskai Hawking yra fizikas kurio idejas suprast sunkiausia.