Jei Žemė „užstrigtų“ vienu šonu į Saulę?

o jei ji skris arčiau saulės, ir šaltojoj pusėj temperatūra bus ~0C, joje bus daug ir visas vaduo kondensuosis, tekės upėmis į pietus ir vėl šils... Taip pernešinės šilumą į šaltesnę planetos dalį, aušins šiltesnę, turės labai įvairių temperatūrų gyvybėms, bent vienalastėms.

O straipsnis kažkoks šiaip sau... Iš neturėjimo ką veik parašytast, mėgėjiškas atrodo...

Ne kas kitas, bet žemės sukimasis juk ir sukelia visus tavo čia išvardytus veiksmus.

as tai nesuprantu ko menulis tolsta? kas jam prideda energijos?

(speju) iscentrine jega?

sukasi sinkroniski, cia ne tas pats? http://www.youtube.com/watch?v=OZIB_leg75Q

Praranda energiją.

Menulis aplink savo asi apsisuka per ~27d ir apskrieja zeme ~27d. Cia taip vadinamas synchronous rotation, jei to klausei.

Tolsta del kampinio judesio kiekio tvermes. Menulis issaukia taip vadinama Tidal force (kaip ir zeme ta jega issaukia menulyje). Kai zemeje del sios jegos pakyla vandens lygis (potvyniai/atoslugiai), zeme del sukimosi apie savo asi nusuka ta pakilusi vandens sluoksni nuo menulio-zemes asies jungiancius ju centrus. Todel ta tidal force tampa didesne toje vietoje kur yra pakiles vanduo nei kitoje zemes puseje del siektiek didensnio atstumo iki menulio (jega krenta labai sparciai nes vardiklyje yra atstumas pakeltas kubu). Ir ta jega yra nukreipta siek tiek pries zemes sukimosi krypti - taip yra issaukiamas jegos momentas priesingas zemes sukimuisi. Kadangi zeme del to leteja jos kampinis judesio kiekis mazeja. Pagal judesio kiekio tvermes desni menulio kampinis judesio kiekis turi dideti. Tas didejimas ir lemia jo tolima nuo zemes.

cia daug idomiau pateikta http://www.youtube.com/watch?v=GFAuX4PpRZM

Gal ir įdomiau, nežiūrėjau, bet panašu, kad čia kitas atvejis. Straipsnyje kalbama apie tai jog Žemė apie savo ašį suksis tokiu pat greičiu kaip ir aplink Saulę, ko pasekoje viena pusė nuolat bus atsukta į Saulę, kita - skendės amžinoje tamsoje. O tame filme panašu kad scenarijus kitoks, Žemė suksis aplink Saulę, bet nebesisuks aplink savo ašį, ko pasekoje susidarys salygos kaip kad yra poliaračiuose, poliarinė naktis ir poliarinė diena, ir beje liks tik du vandenynai, šiaurės ir pietų.

kryptimi orbitos atžvilgiu, nei tame filme "sustojusi" Žemė. Žemė tuomet turėtų "praeiti" sinchronizacijos tašką, ir (kaip straipsnyje ir minima) potvynio jėgos nebeleistų Žemei pradėti suktis priešinga kryptimi. - Tam, kad Žemė pradėtų suktis priešinga kryptimi, turi įvykti siaubingas astronominis kataklizmas - susidūrimas, arti pralėkusi kita žvaigždė ar pan.. Šis periodas turėtų būti labai staigus, ir tuomet jau mums klimato kaita neberūpėtų. Jokia gyva būtybė, net bakterijos neatlaikytų tokių perkrovų. Net nekalbant, kad visa atmosfera ir vandenynai išsilakstytų į kosmosą. - Tiesą sakant, kada nors (po trilijonų metų) galėtų būti dienos trukmė pusė metų, tik Žemė ne "stovėtų", o lėtai suktųsi apie savo ašį priešinga kryptimi nei filme. Bet jokių kataklizmų nebūtų: per tiek laiko spėtų prisitaikyti ir gamta, ir žmonės, neskubėdami migruotų į naujas gyvenimui tinkamas klimatines zonas ir t.t.. - Su geologija, rodos, filmas irgi kiek prašauna. Per ilgą laiką (kelių metų eilės) Žemė iš plokščio geoido vėl taptų rutuliu. Žemės plutos storis tėra nuo kelių iki keliasdešimt km, giliau - skysta. Tektoninės plokštės sutrūkinėtų ties tektoniniais lūžiais ir susidėliotų taip, kad vandens sluoksnis išliktų daugmaž tolygus visose platumose. Kas filme nenumatyta: neregėto masto žemės drebėjimai, kilometrų aukščio cunamiai, dėl suodžių, CO2 ir vandens garų nekvėpuojama atmosfera - žodžiu, nesulindę į bunkerius, niekas neišgyventų nė savaitės. O paskui - tūkstančius metų trunkanti vulkaninė žiema. Beje, kaip tik pusiaujo zona būtų užtvindyta. Dar filmas neatsižvelgia į nesvietiškus vėjus, kurie kiltų, jei para ryškiai pailgėtų. - Pagal jokį scenarijų, ar 5 metų, ar trilijonų, negali susiformuoti filmo teigiama geografija: šiaurės ir pietų vandenynai, atskirti ekvatorių juosiančios sausumos. Nebent epizodiškai. Net jei para truktų, kaip filme, metus (o ne amžinybę, kaip straipsnyje), žemėlapis būtų panašesnis į aprašomą straipsnyje, tik jį reikėtų kas savaitę perpaišyti. Todėl, nors filmas įdomus kaip "kas būtų, jeigu būtų" - bet jis ir labai netikslus, ir svarsto neįmanomą scenarijų. Beje, dinozaurų laikais, para truko kiek ilgiau - 30 valandų. Dar dešimtis milijardų metų Žemės sukimasis tik greitėtų. Mat Mėnulis sukasi aplink Žemę ta pačia kryptimi, kaip Žemė apie savo ašį, tik truputį greičiau. Per 27 paras, Mėnulis aplink Žemę apskrieja 28 kartus. Teoriškai, ilgainiui turėtų susivienodinti: potvynių jėgos pagalba, Žemė turi atimti iš Mėnulio dalį energijos. Tuomet, vienoje Žemės pusėje kasdien vyks Saulės užtemimai, kitoje - Mėnulio. Paskui, Žemės-Mėnulio sistema pradės sinchronizuotis su Saule, kol visi trys sustos vienoje tiesėje. Turėtų būti įdomu gyventi amžiname Saulės užtemime.

Kaip suprast per 27 paras menulis apskrieja 28 kartus? Menulio orbitnis periodas apie žemę 27 paros. Ar kažko nesupratau?

Padariau tokią pačią nesąmonę, kaip tas NCG filmas su Saule/Žeme. Negana to, dar ir apsimelavau - nežinau, iš kur man susišvietė tos 30 valandų, kai turėjo būti 23. Turbūt naktim miegot reikia.