NASA astronomai atrado mažiausią - Mėnulio dydžio - egzoplanetą (0)
NASA programos "Kepler" astronomai atrado mažiausią iš visų iki šiol žinomų planetų. Gana netoli (už 210 šviesmečių) Lyros žvaigždyne esanti planeta skrieja aplink žvaigždę Kepler 37, kuri labai panaši į mūsiškę Saulę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mažiausiai iš visų žinomų planetų pavadinta Kepler-37b yra nežymiai didesnė už Mėnulį arba triskart mažesnė už Žemę. Planeta yra mažesnė ir už mažiausią Saulės sistemos planetą Merkurijų. Nesunku numanyti, kad atrasti šią mažylę nebuvo paprasta.
Įdomu ir tai, kad mėnulio dydžio planeta turi mažiausiai dvi kompaniones – taip pat santykinai nedideles, kieto paviršiaus planetas. Tiesa, nors gimtoji šių planetų žvaigždė panaši į mūsų Saulę, regis, už 210 šviesmečių esanti planetinė sistema nepanaši į Saulės sistemą.
Astronomai mano, kad Kepler-37 b neturi atmosferos ir nėra tinkama žinomoms gyvybės formoms. Ankšta planetėlė beveik neabejotinai yra kieto paviršiaus. Artimiausia jos kaimynė Kepler-37c dydžiu šiek tiek nusileidžia Venerai ir yra maždaug 3/4 Žemės dydžio. Tolimesnė mažosios planetos sesuo yra Kepler-37d –dvigubai didesnė už Žemę.
Pirmosios orbitiniais teleskopais atrastos planetos, skriejančios apie įprastas žvaigždes, buvo planetos-milžinės. Tobulėjant technologijoms, astronomai sugeba atrasti vis mažesnių planetų, o "Kepler" observatorijos rezultatai ne sykį sudarė sąlygas įsitikinti, kad Žemės dydžio egzoplanetos nėra retenybė.
"Faktas, kad aptikome tokią mažą planetą kaip Kepler-37 b, leidžia manyti, kad tokių mažų planetų yra daug, o mūsų tikriausiai laukia daugiau planetinių staigmenų", - samprotauja NASA Eimso tyrimų centro Kalifornijoje planetologas Džekas Lisaueris (Jack Lissauer).
Gimtoji Kepler-37 planetinės sistemos žvaigždė priklauso tai pačiai žvaigždžių klasei kaip ir Saulė, nors ir yra nežymiai vėsesnė ir mažesnė. Visos trys atrastos planetos skrieja labai arti žvaigždės – arčiau nei Merkurijus mūsų Saulės atžvilgiu. Akivaizdu, kad visi trys pasauliai yra labai karšti ir gyvybei netinka.
Kepler-37 b aplink žvaigždę apskrieja per 13 parų ir yra arčiau nei 1/3 atstumo nuo Saulės iki Merkurijaus. Apytiksliais vertinimais, ši planeta kepa maždaug 700 kelvinų (daugiau kaip +400°C) temperatūroje, kurios pakaktų cinkui išsilydyti. Kepler-37 c ir Kepler-37 d aplink savąją saulę apskrieja atitinkamai per 21 ir 40 parų.
"Atradome planetą, kuri mažesnė už bet kurią iš esančių Saulės sistemoje, - pasakoja tyrimui vadovavęs misijos "Kepler" tyrėjas Tomasas Barklajus (Thomas Barclay). – Mūsų tyrimo rezultatai byloja, kad žvaigždėms artimos planetos gali būti ir labai mažos, ir kur kas didesnės už mūsų Žemę (kokia yra Kepler-37 d)."
Tyrėjų kolektyvas naudojo NASA kosminio teleskopo "Kepler" duomenis, kuris vienu metu ir nuolatos (kas 30 minučių) fiksuoja daugiau kaip 150 tūkst. žvaigždžių ryškį. Kai į planetos vardą pretenduojantis dangaus kūnas praslenka žvaigždės disku, žvaigždės ryškis nežymiai priblėsta. Iš to priblėsimo sprendžiama apie praslenkančio kūno dydį.
Tiesa, kad tai būtų galima apskaičiuoti, reikia žinoti žvaigždės dydį. Norėdami sužinoti daugiau informacijos apie Kepler-37 žvaigždę, mokslininkai tyrė garso bangas, kurias generuoja žvaigždės paviršius. Pagal garso bangas (kaip seismologai pagal seisminius virpesius) astronomai sprendžia apie vidinę žvaigždės struktūrą. Toks mokslas vadinamas asteroseismologija.
Garso bangos keliauja žvaigždės centro link ir po to grįžta atgal į žvaigždės paviršių, atnešdamos tam tikrą informaciją. Tokios bangos sukelia virpesius, kuriuos "Kepler" teleskopas registruoja kaip sparčius žvaigždės ryškio mirgesius. Kaip ir varpinės varpai, mažosios žvaigždės skleidžia aukštesnio dažnio virpesius, o stambesnės žvaigždės – žemesnio dažnio virpesius. Sudėtingiausia fiksuoti ir įvertinti vos pajuntamus aukšto dažnio bangas skleidžiančių mažųjų žvaigždžių ryškio virpesius.
Įdomu ir tai, kad mėnulio dydžio planeta turi mažiausiai dvi kompaniones – taip pat santykinai nedideles, kieto paviršiaus planetas. Tiesa, nors gimtoji šių planetų žvaigždė panaši į mūsų Saulę, regis, už 210 šviesmečių esanti planetinė sistema nepanaši į Saulės sistemą.
Astronomai mano, kad Kepler-37 b neturi atmosferos ir nėra tinkama žinomoms gyvybės formoms. Ankšta planetėlė beveik neabejotinai yra kieto paviršiaus. Artimiausia jos kaimynė Kepler-37c dydžiu šiek tiek nusileidžia Venerai ir yra maždaug 3/4 Žemės dydžio. Tolimesnė mažosios planetos sesuo yra Kepler-37d –dvigubai didesnė už Žemę.
Pirmosios orbitiniais teleskopais atrastos planetos, skriejančios apie įprastas žvaigždes, buvo planetos-milžinės. Tobulėjant technologijoms, astronomai sugeba atrasti vis mažesnių planetų, o "Kepler" observatorijos rezultatai ne sykį sudarė sąlygas įsitikinti, kad Žemės dydžio egzoplanetos nėra retenybė.
"Faktas, kad aptikome tokią mažą planetą kaip Kepler-37 b, leidžia manyti, kad tokių mažų planetų yra daug, o mūsų tikriausiai laukia daugiau planetinių staigmenų", - samprotauja NASA Eimso tyrimų centro Kalifornijoje planetologas Džekas Lisaueris (Jack Lissauer).
Gimtoji Kepler-37 planetinės sistemos žvaigždė priklauso tai pačiai žvaigždžių klasei kaip ir Saulė, nors ir yra nežymiai vėsesnė ir mažesnė. Visos trys atrastos planetos skrieja labai arti žvaigždės – arčiau nei Merkurijus mūsų Saulės atžvilgiu. Akivaizdu, kad visi trys pasauliai yra labai karšti ir gyvybei netinka.
Kepler-37 b aplink žvaigždę apskrieja per 13 parų ir yra arčiau nei 1/3 atstumo nuo Saulės iki Merkurijaus. Apytiksliais vertinimais, ši planeta kepa maždaug 700 kelvinų (daugiau kaip +400°C) temperatūroje, kurios pakaktų cinkui išsilydyti. Kepler-37 c ir Kepler-37 d aplink savąją saulę apskrieja atitinkamai per 21 ir 40 parų.
"Atradome planetą, kuri mažesnė už bet kurią iš esančių Saulės sistemoje, - pasakoja tyrimui vadovavęs misijos "Kepler" tyrėjas Tomasas Barklajus (Thomas Barclay). – Mūsų tyrimo rezultatai byloja, kad žvaigždėms artimos planetos gali būti ir labai mažos, ir kur kas didesnės už mūsų Žemę (kokia yra Kepler-37 d)."
Tyrėjų kolektyvas naudojo NASA kosminio teleskopo "Kepler" duomenis, kuris vienu metu ir nuolatos (kas 30 minučių) fiksuoja daugiau kaip 150 tūkst. žvaigždžių ryškį. Kai į planetos vardą pretenduojantis dangaus kūnas praslenka žvaigždės disku, žvaigždės ryškis nežymiai priblėsta. Iš to priblėsimo sprendžiama apie praslenkančio kūno dydį.
Tiesa, kad tai būtų galima apskaičiuoti, reikia žinoti žvaigždės dydį. Norėdami sužinoti daugiau informacijos apie Kepler-37 žvaigždę, mokslininkai tyrė garso bangas, kurias generuoja žvaigždės paviršius. Pagal garso bangas (kaip seismologai pagal seisminius virpesius) astronomai sprendžia apie vidinę žvaigždės struktūrą. Toks mokslas vadinamas asteroseismologija.
Garso bangos keliauja žvaigždės centro link ir po to grįžta atgal į žvaigždės paviršių, atnešdamos tam tikrą informaciją. Tokios bangos sukelia virpesius, kuriuos "Kepler" teleskopas registruoja kaip sparčius žvaigždės ryškio mirgesius. Kaip ir varpinės varpai, mažosios žvaigždės skleidžia aukštesnio dažnio virpesius, o stambesnės žvaigždės – žemesnio dažnio virpesius. Sudėtingiausia fiksuoti ir įvertinti vos pajuntamus aukšto dažnio bangas skleidžiančių mažųjų žvaigždžių ryškio virpesius.
(9)
(0)
(1)