ES ketina kurti kosmoso šiukšlių stebėsenos sistemą (0)
Nuolat didėjantis įvairių žmogaus sukurtų techninių objektų, skriejančių aplink Žemę ir virtusių šiukšlėmis, skaičius kelia labai rimtą jų susidūrimo su tebefunkcionuojančiais palydovais pavojų. Europos Sąjunga svarsto galimybę kurti sistemą, kurios paskirtis būtų atlikti tokių kosmoso šiukšlių stebėseną.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip pranešė agentūra „Reuters“, Briuselio aukštieji pareigūnai sunerimę dėl mobilaus ryšio ir GPS operatorių patiriamų milžiniškų nuostolių, kai vienas ar kitas orbitoje skriejantis jų palydovas apgadinamas kažkada veikusių, o dabar jau niekam nebereikalingų ir likimo valiai paliktų senų palydovų ar raketų nešėjų dalių (taip pat ir jų nuolaužų dėl ankstesnių susidūrimų) arba kai jie priversti staiga keisti skrydžio trajektoriją, stengiantis išvengti gresiančio susidūrimo.
Europos Sąjungos siūloma sistema padėtų sekti pavojingas kosmoso šiukšles (techninį šlamštą) ir galėtų iš anksto informuoti palydovų operatorius apie jų palydovams gresiančius susidūrimus.
Tokia sistema leistų ES nemažai sutaupyti, kadangi palydovų kurso keitimai, kurie padaromi vos ne paskutinę minutę, juos eksploatuojantiems operatoriams kasmet kainuoja maždaug 183,03 milijonų dolerių. Be to, prognozuojama, kad nesiimant atitinkamų priemonių ši suma per ateinančius 10 metų turėtų gerokai išaugti.
Palydovams laiku nepasitraukus iš besiartinančio objekto kelio galimi susidūrimai su jais, kurių metu gali būti pažeidžiami įvairūs jautrumu pasižymintys elektroniniai prietaisai, sutrumpėti jų veikimo laikas. Tokių sąveikų metu gali nutrūkti telefoniniai pokalbiai, būti atšaukti lėktuvų skrydžiai, vėluoti oro prognozės. Be to, nukritę ant žemės tokie objektai gali sužeisti žmones ir padaryti didelių materialinių nuostolių.
Europos Komisijos atstovė spaudai sakė, kad tokios sistemos sukūrimas ir jos eksploatavimas kasmet kainuotų apie 10 milijonų eurų, o pati sistema galėtų pradėti funkcionuoti jau 2016 metais.
Ji taip pat pareiškė, kad ES apmokėtų visas tokios sistemos kūrimo išlaidas, tikėdamasi iš šalių narių prisidėjimo prie jos tobulinimo darbų, kurie kainuotų dar apie 50 milijonų eurų. Šie darbai apimtų naujų technologijų, tokių kaip radarai, teleskopai ir duomenų centrai kūrimą.
Šis pasiūlymas padėtų ES šalims narėms sujungti jų turimas kosmoso stebėjimo sistemas į vieną ir paskatintų jas investuoti į naujas technologijas.