10 000 kartų greičiau už šviesą

Visuomet yra sakoma informacijos didesniu nei sviesa greiciu negalime perduoti. Bet cia kalbama apie elektromagnetiniu budu perduodama informacija kur elektromagnetizmas tiesiogiai siejasi su erdve ir laiku. Kvantinis susietumas gali buti visai kitas mechanizmas kur informacija perduodama nesinaudojant musu erdve ir laiku kurioje limitas yra sviesos greitis. Taip kvantiniu susietumu kol kas mes negalime perduoti mums norimos informacijos, bet informacija apie daleles padeti ir pokyti yra perduodama greiciau uz sviesa. Taip, mums tai gal ir nenaudinga informacija, bet vistiek tai yra informacija. O kad nezinom kaip isnaudoti sito informacijos perdavimo kanalo, nereiskia kad niekad nezinosim. Suprantama esu visiskai situose reikaluose zalias, todel jai labai nusisnekejau prasyciau pataisyti. Smagu ismokti ka nors naujo kiekviena diena.

imsim ir pataisysim, nes cia renkasi vieni kvantinio susietumo ekspertai

Jaigu nesupratai tai cia buvo mano pamastymai ir hipoteze o ne faktas taip sakant ''food for thought'' or ''what if'' Todel ir prasiau pataisyti jai labai nusisnekejau.

Keistuoliai mokslininkai. Visai be fantazijos; garsas sklinda ore tokiu tai greičiu vandenyje kitokiu, o greičiausiai sklinda šviesa ir taškas. Apribojo jie save, o kiniečiai „apspjovė" juos senus stabarus. Aš esu įsitikinęs, atras jie kažką greitesnį ir už susietus kvantiškai fotonus.

na man rodos butu galima pagal padeti ir kodoti ta informacija kaip kad 1 ir 0 daro bet turbut problema yra del kokio atskaitos tasko tai padeciai.

Vat ir man taip atrodo.. Jeigu jie keičiasi pagal sistemą (vienas gauna 1, kitas automatiškai 0), tai kame problema koduoti informaciją?

na as visada maniau kad pasakymas, jog sviesos greitis yra virsutine, neperzengiama riba yra tik zmogaus ribotumo ir nepakankamu ziniu(tikuosi laikinai) rezultatas.kazkada dar mokykloj, per fizika su mokytoja susigincijom, jog sviesos greicio neimanoma virsyti, as ir uzmeciau, sakau o kaip cerenkovo spinduliavimas? jin:mazdaug wtf? nera tokio, sakau kaip nera, yra, paaiskinau kas ir kaip, sako, vistiek nera, ir neissigalvok. tai ka gali tokia mokytoja isugdyti? - tik tokiu paciu ribotu zmoniu kontingenta, gerai kad atsiranda mokslininku, kuriems priimtos normos ne rodiklis, tokiu deka ir vaziuojam i prieki, tad manau su laiku ir ne tik info perdavinesim kvantais

Šiaip jau įžanginė citata labai klaidinanti. Išsigandau jau, kad išmatuotas susietų dalelių kolapso greitis yra plius minus 10 000 c. T.y., 100 000 c < x < 1000 c. Būtų tikra revoliucija! O čia, pasirodo, nieko naujo. Tik išmatavo, kad 10 000 c (taip ir derėtų rašyti). Fe... Galima ir toliau laikyti, kad kvantinis kolapsas vyksta begaliniu greičiu, kaip ir iki šiol. Ir apskritai, gal nepradėkit publikuoti kiekvieno eksperimento, kuriuo patikslinta kažkokia fizikinė konstanta, a? Pavyzdžiui, apie apskaičiuotus pi skaitmenis būtų galima kasdien kepti ir kepti. Savaime suprantama, ilgai neteks laukti komentaruose teiginių, kad kolapso greitis 10 000c ir nei daugiau nei mažiau.

Tiesa pasakius informacija kaip tik ir gali sklisti neribotu greiciu, tik materija negali, nes paciai informacijai nereikia energijos, o dalelems reikia, del to jos ir nevirsina sviesos greicio.

, mąstymo ribotumą labiau matau tame, kad neskiriame fazės arba grupinio greičio nuo dalelės. Pavyzdžiui, elektriniai signalai laide sklinda c greičiu, bet jį pernešantys elektronai juda gal centimetrus per sekundę. Su Čerenkovo radiacija dar paprasčiau. Vakuume ji nevyksta, o bet kurioje terpėje šviesos greitis mažesnis nei c - ir elektronai dielektrike Č.r. atveju juda greičiau nei šviesa, bet vis tiek lėčiau nei c. Tame ir prasideda nesusipratimai su visokiais reliatyvumais, kad praktikoje nesusiduriame su teoriniu greičio maksimumu, tik su praktiniu. Kodėl c yra bet kokios dalelės greičio maksimumas, suprasti paprasta - bet dešimtą kartą nekartosiu.

Gal gali paaiškinti kaip yra su laisvaisiais elektronais? Jų savasis svyravimų dažnis yra 0, ko pasekoje laisvųjų elektronų lūžio rodiklis yra <1. Kaip tuomet juda šviesa?

Mokykloj klasikinės mechanikos moko su milžiniškom spragom, tai ką jau kalbėti apie kvantinę fiziką?

Gal gali paaiškinti, kas yra elektronų svyravimai? knygą turiu, bet nerandu tokių.

Aha, aš irgi šito nesupratau. Čia prie ko?

Na zodis informacija yra abstraktas. Visvien yra kazkoks mechanizmas kurio mes nezinom kaip ta informacija yra perduodama.

įvykti"). Ir visgi. Nuo to momento, kai Alisos ir Bobo įvykiai buvo nulemti (t.y. Čarlio signalo) iki to, kai Alisa sužinojo apie būsimą Bobo įvykį (pamatė Čarlio signalą) praėjo kažkiek laiko - informacija nesklido greičiau nei dalelės, pernešančios Čarlio signalą Alisai.

Nelabai supratau straipsnį. Sulyčiau kiek atsargiau pasitikėti Kinijos mokslininkais, nes jie ir Sniego žmogų gali rasti ir vaistus nuo vėžio, tik kažkaip visi jų "išradimai" grietai pradingsta.

Nelabai suprantu to kvantinio susietumo, visur rašoma labai miglotai. Mačiau sakinį „poveikis vienai dalelei akimirksniu perduodamas kitai dalelei, net jei jos ir be galo nutolusios“. Tai jei įmanoma atitolinti tas dalales vieną nuo kitos, tuomet vienai daryti poveikį, o kitą stebėti, tai jau gautųsi greitesnė už šviesą komunikacija? Bet, kaip suprantu, realiai taip nesigauna, tad kokios yra kliūtys?

Tai žinok kas naudoja daug žodžių vietoj eksperimento brėžinių pats nesupranta ką kalba