Pastaruoju metu padažnėję pranešimai apie kosminių ne itin draugiškai atrodančių kūnų pasirodymus artimose mūsų planetai erdvėse, ne vienos šalies atsakingus pareigūnus verčia deramai įvertinti situaciją. Rusija, kuri visai neseniai nukentėjo nuo Čeliabinsko meteorito sukelto incidento, bene pirmoji šalis, kuri oficialiai pareiškė ketinanti imtis ryžtingų veiksmų, kad panašūs įvykiai ateityje nepasikartotų.

Kaip pranešė Rusijos žinių agentūra „RIA Novosti“, Rusijos mokslų akademijos (RMA) Astronomijos instituto direktorius, grėsmėms iš kosmoso tirti ekspertų grupės, veikiančios prie RMA Kosmoso tarybos, pirmininkas Borisas Šustovas Rusijos Federacijos Taryboje prie apskritojo stalo surengtoje diskusijoje, skirtoje iš kosmoso kylančioms grėsmėms aptarti, pareiškė, jog siekiant aptikti pavojingus kosminius kūnus, tokius kaip virš Čeliabinsko sprogęs meteoritas, nuspręsta kurti tiek ant žemės, tiek kosmose bazuojamas tokių objektų stebėjimo sistemas.

„Didžiausia su pavojingais kosminiais kūnais susijusi problema – jų aptikimas. Tokių kosminių kūnų kaip Tunguskos meteoritas ar net už jį didesnių, kurie per artimiausius 100-200 metų galėtų trenktis į Žemę, yra maždaug 200-300 tūkstančių, o mes jų žinome tik apie 2 %. Pavojingų kūnų pasirodymas netoli Žemės yra ne išimtis, o tipinė situacija. Kyla suprantamas klausimas: kodėl mes mažai informuoti? Reikalas tas, kad įprastiniai, netgi patys didžiausi astronominiai teleskopai nepritaikyti tokiems kūnams nustatyti. Reikia kurti specialius plataus regėjimo kampo teleskopus. Rusijoje tokių instrumentų nėra, tačiau norisi tikėti, kad bendromis pastangomis jie bus sukurti. Mažų mažiausia, reikia baigti Baikalo regione stovėsiančio teleskopo AZT-33 statybas. Be abejo, reikia kurti ir kosmose bazuojamus instrumentus“, – kalbėjo Šustovas.

Mokslininkas priminė, kad į Žemę kasdien nukrenta didžiulis kiekis „natūralios kilmės“ kūnų.

„Bendra tokios medžiagos masė vertinama dešimtimis tonų per parą. Didžioji jo dalis – įvairūs nedideli kūnai, dulkės, kurie didelio pavojaus žmonėms nekelia. Žemutinė pavojingojo kūno skersmens riba – maždaug 40-50 metrų; panašaus dydžio, manoma, buvo ir Tunguskos meteoritas. Šiuo atžvilgiu virš Čeliabinsko sprogęs kosminis objektas nėra priskiriamas pavojingųjų kosminių kūnų klasei. Vis dėlto galima sakyti, jog Čeliabinsko gyventojams smarkiai pasisekė: jei to meteorito trajektorija būtų buvusi šiek tiek statesnė Žemės paviršiaus atžvilgiu, pasekmės būtų buvusios žymiai katastrofiškesnės. O jeigu jis būtų buvęs 50 metrų skersmens, tai šansai išgyventi praktiškai būtų buvę lygūs nuliui“, – apibendrino mokslininkas.

Komentarai (5)