Kažkas keista vyksta Saulėje, pripažino mokslininkai

faktas yra vienas mokslininkai apie saule nieko veik nezino, kiek jie laiko stebi ? 80 metu max, kiek laiko saule gyvuoja 4 mlrd metu. Kas yra 80 metu 4 milijarduose, tai juk tukstantosios daleles imant analoga zmogaus gyvenima. Kie tu ciklu saule turi ir kaip jie persipyne dabartinis mokslas neturi zalio supratimo

gerai

Pritariu +

Armagedon, nesutikčiau su tavimi. Viena vertus esi teisus, kad ko gero apie žvaigždes iš visų visatos kūrinių žinome daugiausiai, tačiau ar ją tikrai pažįstame? Vien stebėjimų ir užrašymų, kad spėtas dalykas "atrodo įvyko", nieko nereiškia. Po Žemę vaikštome labai ilgai, tyrinėjo ir net dar daugiau, ją tiesiogiai lietė milijonai mokslininkų ir jiems prijaučiančių, tačiau ar galime teigti jog žinome viską? Ar kad ji negali pateikti staigmenų? Nemanau, juk ne taip senai atradome dar vieną mus juosiantį Van Aleno žiedą, iki šiol tik fiksuojame žemėsdrebėjimus ir ugnikalnių išsiveržimus, niekas negali nieko pamatuoti ir pasakyti kaip ten iš tiesų. Mokomės apie Žemės sudėtį, tačiau net tos pačios plutos nesame pragręžę... Tad ar tikrai viską jau žinome?

tai jeigu taip kalbam, tada savaime suprantama, kad nėra tokio dalyko pasauly, apie kurį žinotume absoliučiai viską, bet čia jau filosofija prasideda. o pirmasis komentaras buvo toks, lyg mes akmens amžiuje gyventume ir neturėtume žalio supratimo kas ten per rutulys šviečia (gal visdėlto ne rutulys? iš kur mum žinot, iš žemės atrodo kaip diskas...), o taip tikrai nėra. beto pačiame šitame straipsnyje jau yra paaiškinimas kodėl stebimas toks saulės aktyvumas...

Na kaip kas ką supranta. Primityvus stebėjimas, kad jei yra ežeras, tai kasdien tam tikru metu ateis gyvūnai atsigerti, taip ir lieka stebėjimu. Visai kas kitas bandymas sužinoti kodėl tada, o ne tada, kodėl iš ten, o ne iš kitur... Dabartinis Saulės stebėjimas ir lieka gana primityvus, nes tiesiog fiksuojama jau po įvykio kas ir kaip. Nėra tvirto paaiškinimo kodėl aktyvumai, kodėl tokiu laiku, kas skatina vėlavimus. Jau nekalbant apie Saulės dėmes, etapo virsmus ir t.t. Tad aš sutikčiau su pirmo komentaro autoriumi, nežinau kaip tu jį įsivaizdavai pasakojantį apie viduramžiškus kliedesius, bet aš tame įskaitau gilią prasmę. Trumpas tikro stebėjimo ir tyrimo laikas. Apie žemiškesnius, kaip pvz žemės drebėjimai, mes žinome nepalyginamai mažai, ir įvairūs tyrimai, kad pvz po Tokijo miestu, kad maždaug 80-100 metų įvyksta žemės drebėjimas, spėtas iš labai ilgų stebėjimų ir užrašymų. Taip ir su Saule, turėdami trumpą tyrimo laikotarpį negalime pasakyti ar čia nuolatinė būsena ar kažko pradžia/pabaiga. Tas pats kaip su Klimato atšilimu, patvirtinta kad tokie "kataklizmai" nuolatiniai, bet jų trukmė nuo šimtų metų iki dešimčių tūkstančių. Gyvendamas tuomet ir tik būdamas tame, tu nieko negali pasakyti, nes duomenys paremti stebėjimu įgyja prasme tik tada, kai žinai ko ieškai juose. Su dabartiniais tyrimais manau taip pat, mes ieškome matematinių dažnių, nes kol kas tik tiek iš to tesuprantame apie tai kas vyksta.



Pirmojo komentaro autoriaus žinutę galima laikyti niekine vien dėl to, kad nesupranta apie ką kalba. stebimi jau daugiau nei keturis šimtmečius. Kitas argumentas - elektronai egzistuoja daugiau nei 13mlrd. metų, o mes juos atradom prieš ~100metų. Tai ką, dabar didžiąją dalį fizikos reikia laikyti nurašyti, nes elektroną stebim tik nykstamą jo laiką? Astronomija yra puikus pavyzdys, kaip atlikti stebėjimams nereikia tiesioginių duomenų - „prisiliesti“, paturėti ar dar velniai žino ką daryti. Viskas remiamasi fizikos dėsniais, kurie vyksta taip pat ir čia, ir už 2megaparsekų. Saulės stebėjimui yra skirtas ne vienas palydovas (RHESSI, TRACE, Yohkoh/SXT, SoHO), kurie siunčia daug daugiau naudingos informacijos nei kad „prisilietimas“ be jokios technikos. Iš jūsų nuomonės galima susidaryti vaizdą, kad astrofizikai vos ne kaip būrėjai - pamato dvi žvaigždes ir skelbia atradimą. Deja, bet viskas nėra taip paprasta. Visgi, nesutinku su Armageddon, apie Saulę tikrai dar visko nežinome. Turime neblogą modelį, tačiau reikia daug kur patikslinti detales. Aktyvumo ciklai, manoma, keičiasi dėl vidinių struktūrų (konvekcinio ir radiacinio) sukimosi, kas taip pat turi įtakos ir magnetiniui laukui. Vėlavimai - nieko sudėtingo - vyksta, nes, kaip ir kiekvienas Visatoje egzistuojantis dalykas, Saulė nėra ideali. Jeigu pradėsime galvoti dar ir apie kvantinę fiziką, elektronų lygmenis ir visas tikimybes, tai viskas atrodys dar paprasčiau. Klausimas, kaip visus tuos netobulumus perprasti ir atrasti esmę. Kokie klausimai dėl Saulės dėmių? Ir apie kokius etapų virsmus kalbi? Apie klimato atšilimą ir žemės drebėjimus nesiplėsiu - ši tema skirta ne tam.

nezinau,gal ir primityviai isivaizduoju:bet saule nera sveicariskas laikrodis ir viskas negali joje vykti tobulu grafiku taip kaip ir visoje tiek gyvojoj tiek negyvojoj gamtoje.Kaip ir straipsnyje apie tai buvo rasyta taigi nieko toje sauleje ypatingo manau nevyksta.As asmeniskai anksciau tik vieno dalyko baidziausi:kad mokslininkai eilini syki nebutu kur skaiciavimuose kokio nulio praleide ar dadeje ir tam musu peciui iki raudonojo monstro butu like ne X milijardu metu,o daug maziau,taciau siandien tikiu tuom ka jie sako milijardus kartu labiau nei jezum kristum.

Dvigubas nuli, palyginus su kitom žvaigždėm ir tuo labiau su pirmu komentaru, kad mokslininkai nežino beveik nieko, tai saulė būtų kaip mūsų galinis kiemas. čia kad lengviau būtų Bishopui įsivaizduoti, kad nėra žmonės tokie atsilikę

Yra mažieji ledynmečiai kurie vyksta kas 10 - 100 tūkstantmečių. Bet yra ir didieji ledinmečiai, kurie vyksta kas kelis milijonus metu. Tad jei stebi aplinka tik 100 tūkst. metų. Visų ledynmečių etapu nežinosi. Tas pats ir su saulę. Jei ją stebime tik 400 metų - tai galime žinoti tik trumpalaiki periodiškumą, bet nežinome ar yra ilgalaikis periodiškumas kas kokius kelis tūkstantmečius ar dar ilgesnius laikotarpius. Be to, dabar dauguma tyrimų paremta tik nuotoliniais stebėjimais todėl nors ir gauname daug duomenų ir padarome jų interpretacijas, tai nereiškia kad jos yra teisingos. Kol negalime jų patikrinti laboratorijoje. Kai kurie mokslininkai kiekviename amžiuje sakydavo, kad jau yra žinoma viskas ką galima žinoti. O kai kurios žinios net būdavo (ir vis dar tebėra) per analizuojamos ir padaromos kitos išvados. Manau esi girdėjęs, kad fizikos dėsniai mikro, makro ir astronominiais vienetais skiriasi? Astronominių teorijų laboratorijoje taip pat sunku patikrinti, nes jie veikia tik astronominiais masteliais.

- Suskėlei ištikimybės išpažintį mokslui, kaip meilužis koks, abejojantis meile jam...

Saulei apie 5 milijardus metų. Stebime jau kelis šimtus metų. Taip, stebime per trumpai kad pamatytume ilgesnius periodiškumus, bet yra toks dalykas kaip radioaktyvaus C-14 matavimai. Ir technologijose rašė kad būtent tokiu būdu ir išsiaiškino, kad 8 a. įvyko labai galinga Saulės audra. Tad nors mes ir stebime Saulę tik 400 metų, bet duomenis apie ją galime rinkti iš kur kas ilgesnių laikotarpių.

Šitoje vietoje yra kitas dalykas. Iš uolienų galima sužinoti tik labai smarkius pasikeitimus ir kurie nėra dviprasmiški. Tai yra, jei aktyvumas didėja, bet tai nesukelia smarkių saulės vėju apie ji ir nežinosi. Šiaip dažniausiai gali nustatyti ar klimatas buvo šiltas ar šaltas, ar klimatas buvo sausas ar drėgnas. Bet kodėl taip buvo dažniausiai tik spėja. Be to, tam, kad pasakyti kažką apie kažkuri laikotarpį reikia gauti uolienų iš to laikotarpio. Bet uolienos ne visada formuojasi. Kai kada jos atvirkščiai, yra ardomos ir ne tik negauni duomenų apie kažkokį laikotarpi, bet ir ne gauni duomenų apie prieš ji buvusi laikotarpį.

pilnai pritariu, skaitai mano mintis

Kokie dar ekspermentai labaratorijoje, kam ju reikia? Ka mes galetume labaratorijoje istirti? Nusisnekat. Pvz. mes galim pamatuot labaratorijoje ivairiu elementu spektrus ir paziureti ar charakteristines saules spektro linijos sutampa. Taip nustatyti jos sudeti. Yra naudojamos kompiuterines simuliacijos, kurios naudodamos musu zinias sukonstruoja panasius saules modelius. Elektronas yra taip pat stebimas kaip ir saule. Jus norit saule greitintuve igreitintint ir trenkt i siena? Elektronus greitiname, dauzome ir t.t. tam, kad tirtume saveika su kitomis dalelemis (naudojami ne tik elektronai, o daug kitu). Tik taip galime matuoti ju savybes, nes ju NEMATOME. Mazus mastelius tiriame naudojant saveikas - zvaigzdes stebint. Ledynmeciu periodiskumo pritarsiu, kad nezinome. Fizikos desniai priklauso nuo mastelio? Gal prie singuliarumo jie ir tampa kitokie, bet fizikos desniai visur vienodi. Tik elektromagnetine saveika tarp elektronu tarkim, 1nm atstumu yra ~10^30 (mazdaug, jei gerai pamenu) kartu didesne negu gravitacija. Gravitacija yra, taciau ji nykstamai maza atominiame lygmenyje. Ir kuom blogos astronomines teorijos? Baltosios nykstukes, neutronines zvaigzdes, juodosios skyles buvo numatytos popieriaus lape pries joms atrandant. Neptuno atradimas irgi padarytas popieriaus lape, kai buvo nurodyta kur nukreipti teleskopus, kad ji rasti. Ar norite pasakyti, jog reikejo labaratorijoje sukurti saules sistemos modeli ir taip surasti Neptuno orbita, mase, atstuma nuo saules? Juk mes tik 'stebime'. Kvarku aplamai nematome, tai gal ju ir nera? Siulau pasidometi pirma astronomija, nes atrodo, kas samanai buria is kavos tirsciu.

Elektrodinamiką mes laikome teisinga tik tada, kai neigiame kvantines elektronų savybes. Niutono mechaniką mes laikome teisinga tik tada, kai laikoma, kad šviesos greitis yra begalinis, o geometrija yra Euklidinė. Kvantinė fizika galioja, kai laikome, kad gravitacija neegzistuoja. Bet juk visa tai yra absoliuti nesąmonė! Visa esmė tiek fizikoje, tiek astronomijoje yra gebėjimas atmesti nereikalingus dalykus. EM, QM, mechanika, reliatyvumas - visos šios teorijos veikia savo rėmuose. Taip pat ir su astronomija - padarytos atitinkamos prielaidos, yra teorijos, kurios geriau nei bet kas kitas paaiškina esamus procesus ir priežastis neigti tokius dalykus gali būti vienintelė - jeigu yra geriau procesą paaiškinanti teorija.