Marianų įduba knibždėte knibžda gyvybe (1)
Giliausioje pasaulio vietoje – beveik 11 km gylio Marianų įduboje – Holivudo režisierius Džeimsas Kameronas (James Cameron) matė ir nufilmavo ne kažin kiek gyvybės apraiškų. Bet jei jis būtų pasiėmęs vieną prietaisą ir juo patyrinėjęs atidžiau, būtų supratęs, kad rekordinėje Žemės gelmėje, kur tamsu nors į akį durk, gyvybė knibždėte knibžda, rašo "NewScientist.com".
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prietaisas, kurio neturėjo Dž. Kameronas, yra mikroskopas, o Marianų įduboje knibždanti gyvybė – mikroorganizmai. Danijos Pietvakarių universiteto biologas Ronis Gludas (Ronnie Glud) su kolegomis Marianų įdubos dugne, kuri dar vadinama Čelendžerio gelme, aptiko ištisą mikrobų pasaulį. Mikroorganizmai klesti dugno nuosėdose.
R. Gludas į gelmę nuleido autonominius jutiklius ir mėginių imtuvus – mokslininkai tokiu būdu tyrė mikrobų paplitimą 20 cm storio dugno nuosėdose. Slėgis Marianų įdubos dugne yra 1,1 tūkst. karto didesnis nei vandenyno paviršiuje. Ne menkesnis iššūkis tokioje gelmėje yra ne tik nesuvokiamas slėgis, bet ir užduotis – susirasti maisto.
Bene vienintelis maisto medžiagų šaltinis čia – iš vandenyno paviršiaus nusileidžiančios nuosėdos, kurios, daugeliu atveju, būna "suvartojamos" arčiau vandens paviršiaus gyvenančių daugialąsčių organizmų. Palyginimui, 3-6 tūkst. metrų gelmėje plytintį dugną pasiekia tik apie 1 proc. vandenyno paviršiuje susidarančių organinių medžiagų. Nesunku suprasti, kad 11 km gelmėje tų medžiagų turėtų pasitaikyti dar rečiau.
Vis dėlto mikrobų Marianų įdubos dugne yra gausu. R. Gludo vadovaujamas tyrėjų kolektyvas palygino nuosėdų mėginius iš Čelendžerio gelmės ir iš kontrolinės kilometrinės, bet ne tokios didelės gelmės. Paradoksalu, tačiau Čelendžerio gelmėje bakterijų buvo 10 kartų daugiau nei kontrolinėje gelmėje – viename kubiniame centimetre Čelendžerio gelmės nuosėdų rasta apie 10 mln. mikrobų. Beje, šie mikrobai buvo dvigubai aktyvesni už seklesnėje gelmėje gyvenančius gentainius.
"Šie skaičiai šį tą sako, - atkreipia dėmesį R. Gludas. – Vadinasi, okeanų įdubos yra ypatingai gera vieta kauptis nuosėdoms. Įdubos būna ne tik gilios, bet ir stačiašlaitės, o tai reiškia, kad grimztančios nuosėdos pasiekia giliausią gelmės tašką. Ir nors tokios gelmės dugno nuosėdose organinių medžiagų būna ne daugiau nei 1 proc., tų medžiagų ant dugno nusileidžia tiek daug, kad įdubų dugne klesti gerokai didesnės mikroorganizmų populiacijos nei kiek seklesnėse kaimyninėse gelmėse."
Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale "Nature Geoscience".
R. Gludas į gelmę nuleido autonominius jutiklius ir mėginių imtuvus – mokslininkai tokiu būdu tyrė mikrobų paplitimą 20 cm storio dugno nuosėdose. Slėgis Marianų įdubos dugne yra 1,1 tūkst. karto didesnis nei vandenyno paviršiuje. Ne menkesnis iššūkis tokioje gelmėje yra ne tik nesuvokiamas slėgis, bet ir užduotis – susirasti maisto.
Bene vienintelis maisto medžiagų šaltinis čia – iš vandenyno paviršiaus nusileidžiančios nuosėdos, kurios, daugeliu atveju, būna "suvartojamos" arčiau vandens paviršiaus gyvenančių daugialąsčių organizmų. Palyginimui, 3-6 tūkst. metrų gelmėje plytintį dugną pasiekia tik apie 1 proc. vandenyno paviršiuje susidarančių organinių medžiagų. Nesunku suprasti, kad 11 km gelmėje tų medžiagų turėtų pasitaikyti dar rečiau.
Vis dėlto mikrobų Marianų įdubos dugne yra gausu. R. Gludo vadovaujamas tyrėjų kolektyvas palygino nuosėdų mėginius iš Čelendžerio gelmės ir iš kontrolinės kilometrinės, bet ne tokios didelės gelmės. Paradoksalu, tačiau Čelendžerio gelmėje bakterijų buvo 10 kartų daugiau nei kontrolinėje gelmėje – viename kubiniame centimetre Čelendžerio gelmės nuosėdų rasta apie 10 mln. mikrobų. Beje, šie mikrobai buvo dvigubai aktyvesni už seklesnėje gelmėje gyvenančius gentainius.
"Šie skaičiai šį tą sako, - atkreipia dėmesį R. Gludas. – Vadinasi, okeanų įdubos yra ypatingai gera vieta kauptis nuosėdoms. Įdubos būna ne tik gilios, bet ir stačiašlaitės, o tai reiškia, kad grimztančios nuosėdos pasiekia giliausią gelmės tašką. Ir nors tokios gelmės dugno nuosėdose organinių medžiagų būna ne daugiau nei 1 proc., tų medžiagų ant dugno nusileidžia tiek daug, kad įdubų dugne klesti gerokai didesnės mikroorganizmų populiacijos nei kiek seklesnėse kaimyninėse gelmėse."
Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale "Nature Geoscience".
(22)
(1)
(4)