Gamtininkas: kai kuriuos žmones erkės myli, kiti joms – atgrasūs (8)
Teiginiai, kad dėl šaltos ir užsitęsusios žiemos erkės ar uodai galbūt įšals ir jų bus mažiau, neturi pagrindo: erkės puikiai jaučiasi ir kur kas šiauriau. Taip tinklalapiui LRT.lt sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Erkės su uodais kantriai laukia pavasario ir nebijo šaltos bei užsitęsusios žiemos. Kauno visuomenės sveikatos centro darbuotoja Irina Bulsienė informuoja, kad kraujasiurbių pasirodymo galima tikėtis vidutinei paros temperatūrai termometro stulpelyje pakilus iki 7 laipsnių.
„Erkės yra būtent ne vabzdžiai, o voragyviai – visai kitokios struktūros gyvūnai. Žiemoja mažos erkutės – nimfos, kurias kartais sunku pamatyti plika akimi. Jei su kastuvu iš miško paimtume paklotės, plotelį su samanomis ir jį atšildytume, tai didelė tikimybė, kad staiga pradėtų krutėti ir erkutės“, – LRT.lt aiškina gamtininkas.
S. Paltanavičiaus teigimu, kraujasiurbės erkės, kurių mes labiausiai ir bijome, yra labai nejautrios orų pokyčiams, ir teiginiai, kad dėl labai šaltos žiemos erkės galbūt įšals, neturi jokio pagrindo, nes jos yra paplitusios ir kur kas toliau į šiaurę nuo mūsų.
Panašiai, pasak gamtininko, yra ir su uodais, kurių dalis žiemoja suaugėlių stadijoje – olose ar po žievėmis, kita dalis žiemoja kiaušinėliuose dumble, po ledu. Jiems žiema taip pat neturi jokios įtakos: „Vos tik pradeda šilti seklūs, stovintys miško vandenys, uodai pradeda vystytis. Jų galima tikėtis maždaug po mėnesio, apie balandžio 20 dieną uodų jau tikrai bus.“
„Dažnai pavasarį miškuose dar būna sniego iki kelių, o einant ant sausų žolių kuokštų, ypač ant pernykščių dilgėlių steibų, aviečių gali rasti erkių. Jos laukia, kada praeis šiltakraujis žvėris ir prie jo prisilies, prikibs prie kailio. Panašiai yra ir su žmonėmis, kai erkės prikimba prie rūbų. Tačiau ne visų mūsų laukai yra vienodi ir kai kuriuos erkės myli, kai kurių žmonių ne. Miškuose reikėtų vaikščioti platesniais takeliais, nebraukti rūbais per šakas, aukštesnę žolę“, – įspėja S. Paltanavičius.
I. Bulsienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė, LRT.lt tinklalapiui sako, kad paprastai erkės būna aktyvios, kai vidutinė paros temperatūra yra 7 laipsniai šilumos.
„Esant minusinei temperatūrai erkės dar nebus išlindusios, juolab, kad ir sniego dar yra. Jų aktyvumo sezonas trunka tol, kol yra teigiama temperatūra. Kartais erkių galima sutikti ir gruodį, jei jis yra šiltas. Tai lemia gamtinės sąlygos, o po sniegu erkės pakankamai neblogai peržiemoja“, – tvirtina I. Bulsienė.
Kaip išvengti erkės įsisiurbimo?
- Dirbdami sode ar planuodami išvyką į gamtą, tinkamai apsirenkite – dėvėkite šviesius drabužius, pasiūtus iš lygaus audinio. Apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės įkištos į batus ar kojines. Drabužius ir atviras kūno vietas rekomenduojama apipurkšti repelentais – skysčiais, atbaidančiais erkes.
- Kas 1–2 valandas apžiūrėkite drabužius – ar jais neropoja erkė, ir kūną – gal erkė jau įsisiurbė?
- Poilsiui ir apžiūrėjimui pasirinkite atvirą, saulėtą aikštelę, kurioje neveši žolė. Erkės dažniausiai įsisiurbia poilsiaujant. Judant raumenims joms sunkiau tai padaryti, todėl gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų nepatartina.
- Grįžę iš miško, sodo ar pasivaikščiojimo gamtoje, drabužius, kuriais vilkėjote, pakabinkite negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje. Pakabinus drabužius kambaryje, juose pasilikusios erkės gali įsisiurbti kitiems šeimos nariams, net ir nebuvusiems gamtoje. Dar kartą apžiūrėkite savo kūną, rūpestingai patikrinkite paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą – į šias vietas erkės labai mėgsta įsisiurbti. Gerai iššukuokite plaukus, išsimaudykite.