Jei staiga neliktų Saulės? (Video)

Tiek to ta gravitacija, apie ją žmonės dar nieko neišmano. Bet va kad be saulės žemė galėtų gyvent amžinai tai gera žinia, nes saulė mus kesinasi po keliu milijardų metų sunaikint. Tik ar neperdaug sumenkintas saulės vaidmuo,nes pagal šią teoriją tai turėtu gyvybė klestėt visoj saulės sistemoj

jei gravitacija erdvelaiko islinkimas, tai kokia jega veikia statmenai tam islinkimui?. Tarkim paemem popieriaus lapa kosmose, ji islenkem , ant lapo padejom rutuliuka, ar jis kur riedes? jei nebus jegos veikiancios statmenai lapui (zemiskos traukos) jis niekur neriedes kad ir koki islinkima padarysim. gal kas zino kaip paaiskint ta atsiradusia jega kreivame erdvelaiky?

Rutulys neriedes, nes popierius neiskreipia erdves ir pats nera erdvelaikis, kad ji lankstytum kaip nori. Kaip suprast statmenai islinkimui? Nuo saules nutoles objektas tam tikru spinduliu kiekviename taske bus veikiamas tos pacios jegos. Tu matyt isivaizduoji, kad erdvelaikis tai lyg plokscias popieriaus lapas, bet juk visa erdve aplink masyvu objekta islinksta. Cia tik patogus vaizdavimo budas, nes nezinau kaip tai reiketu vaizduoti trimateje erdveje. Nelabai tiesa pasakius supratau tavo minti

na islinko trimate erdve apie masyvu objekta, tai ko salia esanciam objektui riedet link masyvaus objekto, jei jis netraukiamas elektriskai, stipriaja/ silpnaja, ar dar kokia saveika? na gerai tegu buna salia 2 masyvus objektai, abu iskreivino erdve kiekvienas prie saves, o tarp ju erdves iskilimas, ir niekaip 2 masyvus objektai vienas kito pritraukt negali- kalnas trukdo tarp ju, kol nepastumsi 1 prie kito tol niekaip nepritrauks viens kito zodziu 2 juodosios skyles susijungt niekaip negales

Riedėt tam, nes potencialas mažesnis arčiau masyvaus objekto. Objektas siekia pusiausvyros ir visuomet stengiasi palaikyti žemiausią įmanomą energetinę būseną. Analogija būtu kamuolio padėto ant kalno šlaito. Žeme (saulė) turi žemą potencialą, o viršukalnė (?) turi didesni potencialą. Kamuolys juk į viršų pats neužriedės. Tarp dviejų masyvių objektų kūnas judės masyvesnio link, jeigu abu objektai nutole vienodu atstumu. Įsivaizduok, jog kuo masyvesnis objektas tuo "iškasa gilesnę duobę". Kuo giliau, tuo žemesnis potencialas. Taigi ir juda link ten. Čia BRT teorija. Jeigu nori sąveikos tai gali pasidomėt kvantine gravitaciją, kuri teigia, jog jėgos mediatorius yra gravitonas. Deja, bet jis nebuvo atrastas, todėl BRT kolkas geriausia ką turime. Teoriškai abi juodosios skylės yra begalinio "gylio", nes materijai neįmanoma ištrūkti. Bet kuo didesnė masė, tuo didesnė "anga". Taigi mažesnioji tiesiog tūrėtų sukristi į didesniąją? Net nežinau, šiaip pamąstymai.

tai jei susitinka idealiai vienodos mases 2 juodosios skyles, tai kur jom riedet jei abi issikasusios siaubingo gylio duobes erdvelaiky? reikia dar ir griovi prasikast tarp ju, bet ir to neuztenka jei jos ir taip yra ,,zemiausioj,, vietoj abi.o jei galvot apie kalnas- pakalne analogija, tai daiktas judes nuo kalno zemyn tik tada jei bus traukos jega zemyn( o jei nebus gravitacijos jegos, tas kamuolys nuo kalno niekur neriedes, zodziu jei ner gravitacijos, tai reikia papildomos jegos veikaincios statmenai iskreipto erdvelaiko atkarpai tarp 2 objektu. Na sukuriam kalnuota bemasi objekta ir ant jo kalniuko uzdedam kamuoliuka- tai kamuoliukas juk niekur nejudes, nei pakalnen, nei kitur, kol neatsiras jega

Jokia jega neveikia. Rutuliukas ne ant lapo, o lape, judedamas tiesiai jis mums atrodys jog juda kreive. Zeme juda tiesiai aplink saule, taip paciai kaip ir menulis aplink zeme, t.y. tiesiai. Net kai ir meti kamuoli i kase, jis taip pat juda tiesiai. Dar gali mest kamuoli i virsu, jis visviena judes tiesiai visa laika (nuo ismetimo, iki nusileidimo, neiskaitant), nes nieks kitas jo neveikia (atmetus oro pasipriesinimus ir kitas smulkmes del kuriu butent ir gali pakisti jo trajektorija). Sviesa pralekdama palei zeme taip pat juda tiesiai, tik kad nesisuka palei zeme nes trajektorija kita.

Tai tas erdvėlaikio išlinkimas ir yra gravitacija.