Savo aktyvumo piką pasiekianti Saulė artimiausiu metu ir vėl trikdys Žemės magnetinį lauką, o tai gali sudaryti problemų jautresniems žmonėms bei sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Kaip sakė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas Algirdas Kazlauskas, penktadienį Saulė Žemės link pasiuntė eilinį savo medžiagos pliūpsnį, kuris mus pasieks pirmadienio vakare arba antradienio ryte.

„Gegužės 3 d. buvo užfiksuotas nedidelis Saulės žybsnis ir kaip tik šiandien ar rytoj ryte jis turėtų pasiekti Žemę. Visgi didesnį poveikį jis turės aukštesnėse platumose, iki 65 laipsnių platumos. Mat šis žybsnis nebuvo stiprus“, - teigė fizikas. Lietuva yra išsidėsčiusi apie 55 laipsnių platumą.

Pasak mokslininko, prastai Saulės žybsnis niekada vienodai neapima visos Žemės. Paprastai jo poveikis labiausiai jaučiamas prie magnetinių polių, o kiek jis pasklinda toliau, priklauso nuo to, kokio stiprumo buvo žybsnis. Kada iš Saulės plūstelėjusios dalelės pasiekia mūsų planetą, priklauso nuo jo judėjimo greičio, tačiau paprastai tai užtrunka iki kelių dienų.

„Kai žybsnis pasiekia Žemę, jis sutrikdo jos magnetinį lauką ir pastarasis kuriam laikui susvyruoja, tačiau tai ilgai netrunka – nuo keleto valandų iki dienos“, - pasakojo A. Kazlauskas.

Jo manymu, ši audra neturėtų sukelti didelio pavojaus tam tikromis lėtinėmis ligomis sergančių žmonių sveikatai. Visgi jautresni žmonės gali ją pajusti. Bene geriausiai prognozuoti magnetines audras gali širdies ir kraujagyslių ligų specialistai. Jų pacientai į ligonines ima plūsti dar prieš audrą. Visgi mokslininkas spėjo, kad šįkart taip neturėtų būti.

„Žmogaus sveikatą veikia, kai magnetinės bangos stiprumas viršija 50 Volfo skaičių per sekundę. Mažesnis magnetinės laukas poveikio žmonių sveikatai praktiškai neturi“, - pasakojo Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas dr. Mykolas Biliukas.

Medikas įsitikinęs, kad informaciją apie būsimas magnetines audras būtina skelbti viešai. Mat lėtinių ligų turintiems žmonėms jau keletą dienų prieš audrą reikia gerti papildomų kraują skystinančių vaistų, taip pat raminamųjų, nes dėl magnetinio lauko suaktyvėjimo didėja nervinė įtampa, o didėjant jai, trinka ir kraujospūdis. Sveiki žmonės taip pat turėtų pristabdyti gyvenimo tempą: nesiimti didelių fizinių ir psichologinių krūvių, vengti stresinių situacijų, neplanuoti įtemptų pasitarimų, nepradėti naujų darbų, nesileisti į ilgas keliones, kurių metu tenka ilgai sėdėti sulenktomis kojomis, nes didėja rizika susidaryti trombui. Jei vis dėlto tenka keliauti, prieš kelionę reikėtų išgerti kraują skystinančių vaistų. Mat Saulė iš tiesų veikia visus – juk visų mūsų kraujyje yra geležies, o geležis itin reaguoja į magnetinį lauką.

Saulė – savo aktyvumo viršūnėje

Saulė suaktyvėja kas 11 metų. 2013-ieji – kaip tik jos didžiausio aktyvumo metai. Pakankamai aktyvūs buvo ir 2012-ieji, tačiau prieš tai apie šešerius metus Saulės aktyvumo atžvilgiu buvo labai ramus periodas – pasitaikė tik viena kita magnetinė audra.

Šiemet, mokslininkų prognozėmis, magnetinių audrų sulauksime bent kartą per mėnesį. Paprastai jos trunka nuo kelių valandų iki kelių parų. „Šio reiškinio stiprumas priklauso nuo to, kaip tiesiai į Žemę pataiko Saulės medžiagos pliūpsnis. Turint omenyje, kad audrų bus daugiau, didės ir tikimybė, kad jos pataikys tiesiai į Žemę“, - teigė A. Kazlauskas.

Magnetinės audros taip pat pavojingos laidiniams ir mobiliems telefonams, radijo ryšiui. Sunkesniais atvejais jos gali sutrikdyti elektros tiekimą Žemėje, pakenkti palydovams ir iškraipyti GPS signalus bei aukšto dažnio radijo ryšį. Kartais dėl to lėktuvai yra priversti pakeisti maršrutą, kad išvengtų padidėjusios spinduliuotės šiaurės ir pietų ašigaliuose. 1989 m. stipri Saulės audra Kvebeke, Kanadoje, be elektros paliko 6 mln. žmonių.

Komentarai (0)