Skristi į Marsą jau užsiregistravo 78 000 savanorių (Video)

Ah, kaip smagu kitus kišt į savo požiūrio dėžutę, ir visus netelpančius laikyt nenormaliais.

Jai pats bijai metrą nuo žemės pakilt ar vienas be mamos gyvent, nereiškia, kad visame likusiame pasaulyje tokie lepūnai gyvena

Niekas niekur neskris.

Tu bent supranti kam tokius pavyzdžius rašai??? Beje - kas mano parašytame tekste nėra tiesa?

. Taigi ten nebus jau taip blogai ir pilnai įmanoma išgyventi panaudojant jau turimas technologijas. Didesnis iššūkis tai paties žmogaus psichologinė būsena. Pavyzdžiui tu esi per silpnas tokiai misijai, nes taip galvodamas jau pirmą mėn. norėsi nusižudyt arba išprotėsi.

Per silpnas? O gal tie, kur ten ištvertų yra nenormalūs, nesveiki psichiškai? Ir išvis, koks tikslas ten skristi? Nei ten žmogui palankios sąlygos, nei ką. Juolab, be galimybės sugrįžti.

sutinku, manau žemėj gali tokių vietų atrast, kur neįmanoma gyvent, ir pabandyt dėžutėj užsidarius pagyvent :)

Trumparegio be akiniu ar lesiu mastymas. Taip, Kolumbas ieskojo Indijos, Da Gama rado kelia, bet Magelanas tikrai aplink zeme ne del Indijos plauke. Tiesiog toks zmogus, yra tokiu ir jie nori tai daryti. Dare Magelanas, mire. Sakysi, kad gal jis tikejosi likti gyvas, bet nemanau, kad buvo visiskas idiotas ir tikejo, kad visi liks gyvi - gi parode pries tai vykusios ekspedicijos, kad daug igulos nariu mirsta. Gal ir tie Marso savanoriai mirs. Bet jei jie nori bandyti, bus lesu, kodel gi ne - darom ir ziurim, kaip einasi.

Esminis dalykas nėra pranašumų gyvenant Marse paieška ir jų naudojimas. Supraskit tai. Kaip ir jokio tikslo nebuvo JAV skristi į Mėnulį, tačiau tos misijos paklojo stiprų pagrindą tolimesniam vystymui. Priežasčių neskristi rasti nėra sunku, sunkiau yra rasti priežasčių skridimui ir tą misiją įvykdyt. Bet tai kai plačiau nemastai, tai užtenka ir lengvesnio varianto - paieškų neskridimui paieška ir pastovaus stūmimo. P.S. Jau nekalbant apie pačių žmonių norą būti pirmaisiais išsilaipinusiais Marse. Kaip kad Armstrongą ir Aldriną visi žino, taip visi žinos ir tuos keturis.

Manau, galia taip vadinti . Aišku čia priklauso ką įvertinsime "psichologiškai normalų žmogų". O "per silpnas" aš turėjau omenį tik šiai užduočiai (t.y. galvodamas, kad valgo savo išmatas, jaučiasi blogai būdamas mažoje patalpoje su daugiau žmonių ir tiesiog neigiamai žvelgdamas į visą misiją - neištvertų ir galiausiai palūžtų), bet jis gal yra labai stiprus kituose srityse. O svarbumas yra labai didžiulis, tai bus pirmasis žingsnis mažinti priklausomybę nuo vienos planetos. Jau nemažai diskutuojama, kad greitu laiku (jei žmonių populiacija taip greit didės), mums nebe užteks vienos planetos. Tad pirmieji bandymai apsigyventi kitur ir būti nepriklausomiem nuo Žemės duos pradžią tarpplanetiniai kolonizacijai.

Kai nebeliks vietos, visos tos tautos, kurios dauginasi kaip triušiai, paprasčiausiai išnyks arba bus išnaikintos. Žmonija be problemų telpa ir tilps į vieną Žemę. O žmogui būti nepriklausomam nuo Žemės kol kas nesišviečia apskritai. Viskas konstruojama žemėje, vanduo, maistas ir t.t. stebuklingai Marse neatsiras.

Tai tavo pasiūlymas yra toks: izoliuoti save nuo kosmoso ir aiškinti, kaip mes puikiai vystomės? Turbūt nereikia priminti, kad būtent kosmoso pramonė žmonijai davė ne vieną tikrai naudingą ir plačiai naudojamą išradimą. Man net sunku patikėt, kad yra tokių žmonių, kaip tu. Nematyti akivaizdžios naudos iš platesnio kosmoso tyrinėjimo - tai čia mažų mažiausiai LABAI trumparegiškam reikia būti.

6 milijardų $ (tiek planuojama surinkti) biudžetas ir šiuolaikinės technologijos duos pradžią tarpplanetinei kolonizacijai... Už tiek, geriausiu atveju, išeitų nebent tik kapsulę ant Marso su keturiais savanoriais numesti Daugiausia ką mes su savo dabartinėmis technologijomis galime padaryti,— tai nuskridę ten apsigyventi žeminėje ir kvėpuoti savo pačių bezdalais. Būtent dėl to į Marsą neskrenda nei JAV, nei Rusija — šiuolaikinės technologijos neužtikrina astronautų (į kurių paruošimą ir mokslus sukišti milžiniški pinigai) saugumo, o pačiame Marse irgi nelabai yra ką veikti. Jūras ir vandenynus maišė savo darbą išmanantys žmonės, o į Marsą norima numesti keturis savanorius-Marso užkariautojus Čia tas pats kaip į mūšio lauką paleisti žmogų, kuris ginklo rankose net nėra laikęs. Jei kas ir nuskris į Marsą, tai tikrai ne šitie realybės šou rengėjai, o NASA arba ROSCOSMOS. Keletas faktų: Vieno žmogaus nuskraidinimas į TKS TKS kainuoja 60 milijonų JAV dolerių. Atstumas iki TKS yra ~400 km. Atstumas iki Marso — 56 milijonai kilometrų. Skrydis į TKS trunka 6-48 valandas. Skrydis į Marsą truktų pusę metų. Iškilus nenumatytiems atvejams, atsargas į TKS galima nusiųsti žaibiškai. Iškilus nenumatytam atvejui Marse, tektų siųsti keturis naujus kolonizatorius, kad pirmų keturių likučius surinktų ir Marso grunte užkastų...

Ne, mano pasiūlymas nėra izoliuotis nuo kosmoso. Tačiau tai turime daryti su protu ir tikslingai, o ne šiaip - numetam, pagyvens, numirs - ir kas MOKSLUI iš to? Ką ten rasi tame Marse to, ko dar žmonija nėra radusi? NIEKO. Ką jie ten išras? NIEKO. Tas pats, kas užsikastų po žeme Žemėje ir bandytų ten išgyvent. Reikėtų tokių pat išradimų. Nes visa kita išrasta - ir Marsaeigį nuskraidinę esam ir žmogų į mėnulį. O man gaila, kad yra tokių naivių žmonių, kurie net nesusimąsto apie veiksmų prasmę. Simplicity gerai pastebėjo ir dėl išlaidų.

Naivumas.. naivumu čia net nekvepia. Jeigu jau naivu yra matyti aiškią prasmę ir reikšmę tokios misijos, tai ką žinau.. tada tikrai reikia užsidaryt, nes viskas, apie kalbėsi, bus naivu. Na nuskraidinom žmones į Mėnulį. Ir ką jie atrado tokio, ko negalėjo atrasti koks zondas? Realiai - nieko. Nes juos skraidino ne tam, kad kažką atrastų. O tam, kad išsiaiškintų ir įrodytų, jog žmogus gali nukeliauti toliau, negu 500 km nuo Žemės. Misija į Marsą, ypač negrįžtama (ar ją vykdys privatūs asmenys, šiuo atveju, ar valstybės) yra pirma skirta įrodymui, kad žmogus gali gyventi kitoje planetoje, nors ir padedamas krūvos sudėtingų technologijų. Ir tik nereikia aiškint, kad tie savanoriai bus siunčiami kaip triušiai tiesiog pasižiūrėt. Galų gale, 8 metai apmokymų (o tiek žada juos rengti) - tai ne dvi savaitės kursuose. Kitas svarbus dalykas, tai jūs kalbat tarsi čia kažkokie vaikai kažką rengtų remdamiesi savo žiniom. O kad jie jau dabar bendradarbiauja su NASA ir ESA, tai nutylit. P.S. Jūs ieškot naudos iš tos kelionės... O kokia nauda yra iš to, kad čia rašinėjat? Absoliučiai jokios. Priešingai, negu misijos į Marsą. P.S.S. Mokslui tikrai nėra naudos iš kelionės.. nėra naudos ir iš marsaeigio. O galimybė realiomis sąlygomis išbandyti auginti daržoves, įsirengti patalpas, pamatyti kaip žmogaus organizmas prisitaiko ir kt. kitoje planetoje - tai juk absoliučiai jokios naudos mokslui. Geriau kompiuterinį modelį padaryt tuo pačiu tikslu, tai bus didesnė nauda.. (siūlau nepriimti tiesiogiai šios pastraipos)

Įdomu, ar Žemės sąlygomis jau sukurta nuo aplinkos absoliučiai uždara biologinė sistema, kuri galėtų išmaitinti žmogų?

Dar kartą pasikartosiu, niekuo tas Marsas neįspūdingas. Visas sąlygas, iki pat smulkmenų mokslininkai jau yra išsiaiškinę. Ir tikrai žino, kaip žmonės, augalai reaguos į tas sąlygas.

Įdomus tavo mąstymas.. Nuskraidinti žmones į Mėnulį ir sugrąžinti atgal yra prasmingiau, negu nuskraidinti žmones į Marsą ir tenai sudaryti sąlygas jiems gyventi. Ir neva tikslas sugrąžinti žmones atgal yra mažiau reikšmingas, negu tikslas žmonėms ten sudaryti sąlygas gyventi. Kur tu pametei logiką? Net nematau tikslo toliau diskutuoti. Kai sulyginami du abu reikšmingi dalykai ir aiškinama, kad vienas iš jų nėra reikšmingas, tai.. Beje, leisk paklausti, kokiu tikslu pati NASA ~2036 metus planuoja išlaipinti žmogų Marse? Koks šio dalyko tikslas?

Tai, kad aš teigiau atvirkščiai, nebent ne taip išsireiškiau. Tvarkoj, tegul pagyvena Marse žmonės ir sugrąžina juos atgal. Bus didvyriai. Galės realiai papasakot savijautą jau grįžus į normalią žmogui terpę. O dabar - numes ir paliks. Nes jei kokia smulkmė atsitiktų, jų iš ten jau neišgelbėsi, nes atstumas per didelis, kaip Simplicity pastebėjo.