NASA greitam skrydžiui į Marsą bando termobranduolinį variklį (Video)

O tai kokia ličio išeiga? Ji priklauso nuo to, kokiu greičiu ličio jonai bus išmetami. Kuo greičiau, tuo mažesnės Li masės reikės. Tačiau šitas metodas nepatogus, nes kiekvieno išmetimo metu, astronautai patirs didelį pagreitį. Be to tai neišsprendžia nusileidimo problemų. Vienas geras privalumas, kad galima nuskristi, ir sugrįžti per vieną opoziciją.

kazkaip jus isivaizduojat kad ten tam varikli vos ne hirosimas sprogdins, ir po kiekvieno sprogimo taip pyyyst koki +5g:)idomu is ko pats erdvelaivis turetu but padarytas, kad tokias smugines apkrovas atlaikytu menesiais. taigi raso kad greites savaitem, tai lyginant grubiai su masina,jei tu savaite gaza spausi, ir turesi termobranduolini varikli, su bilekiek arkliu tai koki greiti ikirsi? realiai,kaip as suprantu, bus mikro sprogimai,su retais intervalais( kad tutos iki darbines temp. spetu pravest), kuriu kiekvienas suteiks kokius 0.01g papildoma pagreiti, taip ir greites.

Tarkim per 7 dienas norint pasiekti 50km/s nuo 0, kiekviena minute visas aparatas turetu pagreiteti ~5m/s Taigi kas minute dadedant po ~5m/s kai bendras akseleracijos laikas 10-15s patiriama G jega butu ~0.03G. Nemanau kad tai labai jaustusi ar sukeltu kazkokiu nepatogumu, juolabiau jog kaip kazkas minejo, igulos kabina padejus ant kokiu spiruokliu g jegos efekta butu galima dar labiau sumazinti naudojant tokius pulsinius variklius. Na o thrust jai idomu gali pats pasiskaiciuoti zinant kad dadesim 5m/s kiekviena kart. Taciau jau tada reikia paimti labai daug spejimu, mase, slegi, nozzle area ir t.t., kitaip tariant daug techinines informacijos.

Užteks teršti temas savo nesąmonėm. Susikurk vieną temą, ir rašyk ten savo nepagrįstas sąmokslo teorijas.

sz520,na nereikia būti tokiems nervingiems ir arogantiškiems.Turėjote puikią progą patylėti.

Tai tikrai ne pats didžiausias diskomfortas kokius patiria kosmonautai, be to jie yra tam gerai ruošiami, čia gal jeigu vyktų komerciniai skrydžiai paprastiem žmonėm ir būtų kažkoks diskomfortas, bet vis geriau skrist taip nei su sienom apdengtom išmatom http://www.technologijos.lt/n/mokslas/a ... as?l=2&p=1

logiškai mastant tos tarpplanetinės kelionės nepateisinamos nei moksline prasme ,nei komercine.geriau tie mokslininkai ir inžinieriai užsiimtu žemiškom problemom.ir dar naudos litį kurio ir taip trūksta akumuliatoriams gaminti.

Pataisiau jusu klaida

Na jau, kaip nelogiška, moksline prasme realu manyt, kad kiekviena žmonių rūšies kolonija kitoje planetoje padidina mūsų šansus išlikti jeigu tarkim žemėje atsitiktų kokia nelaimė (kas neišvengiamai ivyks kai pasibaigs resursai arba užges saulė), beto daug išradimų padarytų kariuomenėje ar kosmoso agentūrose vėliau buvo pritaikyti ir realiam gyvenime, o komercine prasme, jei atsiranda turtingų žmonių kurie už tai moka, tai juolabiau apsimoka, gal kažkam tai tas pats kaip skrist atostogų į Havajus, tai ir atostogos komerciškai nelogiškos?

kaip logiškai mąstančiam gan drąsu teigti, kad kitose planetose ličio nėra

isivaizduoju kaip astronautai skraido laive, ir staiga mikrosekundei laiko isijungia termobranduolinis varikliukas, ir 100 km per val greiciu teskiesi i kabinos siena, poto minute atsigavimui ir vel isimuriji i stala koki. neisivaizduoju kaip ta plazma tolygiai isleist. cia turesi menesi laiko prisiseges sedet, nes tik atsisegi ir smugis.... na tegu buna variklio trauka ir 1 g, tai per sekunde igyji 10 m per sekunde greiti, tas pats kas minute is 3 auksto sokinet ir taip menesi laiko

Jeigu būtų pastovus 1g pagreitis, tai 100 km/s greitį pasiektų per 2,8 valandos. Tris valandas išsėdėti Žemės traukos sąlygomis astronautams, manau, įgyvendinama užduotis Norėčiau pažiūrėti, kaip per mikrosekundę kosminis laivas įgytų bent kiek ženklesnį pagreitį. Bus nulis nulis po kablelio ir tiek bėdos.

a kaip nuo zemes pakilt su tokiu varikliu? jei jis dirbs sekunde per minute , tai reiks virs 60 g, kad per ta minute vel ant zemes nenudribtu, o jei veiks milisekunde tai 60 000 g. as suprantu kad jei variklis veiktu istisai 3 val su 1g pagreiciu, tai butu idealiausias variklis is teoriskai imanomu, bet kai per minute veikia tik 2 mikrosekundes, tai neduok dieve tuo metu kai variklis isijungs atlikinesi gamtinius reikalus na nebent WC bus nukreipti i varikliu skyriu

Aš irgi galvoju apie pakilimą nuo žemės. Bus gal dvejų pakopų, hibridinis?

Taigi raketinis variklis ne is vienos dalies susideda. Reakcija vyktu combustion chamber ir per ta mikro sekunde butu generuojamas didelis slegis. Slegio iseiga galima reguliuoti ir tarkim 5m/s pagreitejimas per 10-15s thrust burst butu lygus vos 0.03G ko nesijaustu.

Nebus tokio pagreičio, nesibaimink. Atmink, masė – inercijos vienetas. Tai manyčiau, iškels senu geru cheminiu kuru varomos raketos, o paskui bus įjungti termobranduoliniai.

Iš tiesų,ne taip paprasta bus įgreitėti,nes kosmonautų kūnai minkštoki.Marsą ,ko gero ,pasieks tik žmogienos kepsniai.Na,bet dėl progreso verta stengtis.Nuo kažko reikia pradėti formuoti Marso dirvožemį.

Gal eik tu savo patento aprašinėt, nesąmonių nerašinėjęs? Vieną įspėjimą už temų teršimą jau gavai, neužtenka? Jei variklis „šaudo“ 100 km/s, tai dar nereiškia jog ir pats erdvėlaivis tokiu greičiu iš vietos raus. Yra toks elementarus dalykas — masių skirtumai. Jei variklių galia bus tinkamai paskaičiuota, tai astronautai to greitėjimo praktiškai ir nepajus. Be to, vietoj vieno didelio, galima naudoti keletą mažesnių variklių, kad greitėjimas/lėtėjimas būtų pastovesnis.

Termobranduoliniai varikliai -liuks.Genialu.Juos bus galima pritaikyti krovininiams gabenti į orbitą,į Mėnulį ,į Marsą ir t.t.,tačiau žmonių kūnai nesutverti atlaikyti didelių perkrovų greitėjimo ir stabdymo periodais. Be to ,termobranduolinius variklius perspektyvu bus pritaikyti termobranduolinėms elektrinėms.