Istoriškai mokslo apie feroelektrikus pradžią galime laikyti segneto druskos (NaKC4H4O6) atradimą 1921 m. Todėl kitas paplitęs feroelektriko pavadinimas – segnetoelektrikas, kilęs būtent nuo šios medžiagos pavadinimo.

Vėliau buvo atrasta vis daugiau ir daugiau (šiuo metu keli tūkstančiai) feroelektrinių medžiagų. Šiais laikais tyrinėjami ir taikomi sudėtingų oksidų keramikos ir ploni sluoksniai. Taip yra todėl, kad sudėtingi oksidai pasižymi stipriau išreikštomis įvairiomis savybėmis, kurias aptarsim vėliau, taip pat didesniu ilgaamžiškumu ir patikimumu, veikiant išoriniams poveikiams. 

Šiuo metu didžiausią praktinį pritaikymą turinčios ir tuo pačiu mokslinį interesą susilaukiančios medžiagos yra keraminės perovskito tipo struktūros ABO₃. Kur A ir B yra atitinkami metalai, o O – deguonies jonai (viršutinis pav.). 

Taip pat dažnai būna naudojamos medžiagos, kuriose kai kurie atomai yra dalinai pakeisti kitų metalų atomais, kurių cheminė formulė yra A(B_xC_1-x)O₃. Populiariausi taikomi feroelektrikai yra: BaTiO₃, PbTiO₃, KNbO₃, KTaO₃, SrTiO₃, CaTiO₃, PbHfO₃, AgNbO₃, NaTaO₃, AgTaO₃. Taip pat jų junginiai su kitais elementais, kaip pavyzdžiui: Pb(Zn_1/3Nb_2/3)O₃, Pb(Mg_1/3Nb_2/3)O₃, Pb(Zr_xTi_1-x)O₃ ir kt. 

Visuose išvardintuose cheminių junginių kristaluose vyrauja minėta necentrosimetrinė kristalinės gardelės struktūra, kuri ir įtakoja šių medžiagų nepaprastą elgesį, veikiant jas išoriniais poveikiais. Kuo ypatingas tas elgesys? Ir kur jį galima pritaikyti? Apie tai sekančiuose straipsniuose.

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (buvusio Fundamentaliųjų mokslų fakulteto)
Fizikos katedros
Docentas dr. Vytautas Stankus

Komentarai (0)