Rytų kultūros profesorius: tie, kurie važiuoja į Rytus ieškoti Dievo, gali ten nevažiuoti

KO ieskoti? Dievo? Matosi zmones is neturejimo ka veikti prisigalvoja visokiu debilizmu. Eikite dirbti.

Tavo žiniai, didžioji dalis tų žmonių yra atidirbę ir uždirbę tikrai žymiai daugiau nei tu. Būtent todėl jie ir gali sau leisti bastytis po pasaulį ieškodami prasmės, kurią užmiršo lenkdami nugarą ir dabar bando kažkaip susigrąžint. Šiaip tai, konkrečiau šnekant dauguma jų ieško ne Dievo, o gyvenimo prasmės, kažko atseit tikro, kas vakaruose neegzistuoja. Tai gali būti tikri santykiai, paprastumas ir gyvenimas šia diena bei daugelis kitų dalykų. Žmonės tas savybes perkelia į rytus, kaip į nežinomą pasaulį, kuris turėtų būti natūralesnis ir kuriam turėtų būti geriau. Tuo labiau pas mus visada pučiamas rytų dvasingumo mitas. Visokie rytų išminčių patarimai ir pan. knygos tiesiog graibstomos. p.s puikus situacijos pavyzdys yra a.a Jurga Ivanauskaitė. Tik Tibetas iš tiesų dar išlaiko dalį to unikalumo. Deja, bet nuvažiuoti ir tai pamatyti nebeįmanoma, viską kontroliuoja Kinijos valdžia ir bet koks nukrypimas nuo turistinio maršruto yra neįmanomas

Tie ''mistiskieji'' rytai tai kaip Paryzius. Spauda, marketingas, holyvudas ir brandinimas sudaro toki ispudi, kuris ne is tolo neprimena realybes. Taip zmones gyvena ir masto ganetinai skirtingai nei mes ir reikia tureti ganetinai atvira poziuri norint tai suprasti, taciau tame mistika ir baigiasi.

Lygiai tais pačiais žodžiais tautą "auklėjo" sovietinė valdžia. Būtum tobulas pionierius, galėtum priklaupęs bučiuoti raudoną vėliavą.

Todėl niekas ir neišėjo, kad niekas tos vėliavos nebučiavo. Lygiai tas pats ir dabar, niekas konstitucija nebetiki, ji yra bet praktikoj ja niekas nesivadovauja.. lygiai tas pats ir su 10 dievo įsakymų, kuo jie skiriasi nuo konstitucijos? - niekuo.. bet kažkodėl konstitucijos niekas taip negarbina, kame bėdos? Stiprios ekonomiškai ir politiškai šalys yra stiprios todėl, kad gyventojai laikosi įstatymų, tiki savo įstatymais.. čia ir visas skirtumas.. Ar Jėzus ar Leninas, jeigu netikėsi ir nesilaikysi normų tai neveiks jokia santvarka ir jokie įstatymai. Viskas yra mūsų supratime..

Blizard, tobula santvarka nėra vienintelė žmogaus siekiamybė. Žmogų daug giliau kamuoja amžinybės klausimai. Brandaus amžiaus žmogus renkasi ar jam vis dar vaikytis žemiškos socialinės gerovės ar ieškoti anapusinio gyvenimo vilties. Socializmas tokiam žmogui jau nieko nebegali pasiūlyti.

Šiaip profesoriui pritarčiau netgi platesne prasme - jei apskritai kur nors važiuoji su tikslu ieškoti Dievo, tai gali nevažiuoti, nes pirmiausiai turi atrasti tai savyje. Bet faktas tas, kad nuvažiavus į Rytus, kažką (Dievą, užuominas į galimą sielos ramybę - kaip bepavadinsi) gali atrasti visai netyčia . Čia kalbu konkrečiau apie Tibetą, kitur būti neteko (Pietų Korėja nesiskaito - ten per žmones nėra kur kojos pastatyti ir viską valdo Pokemonai ).

Sutik giedrą vasaros rytą pamiškėj prie ežero ir nebereiks tų svetimų dievų.