20 dalykų apie gravitaciją

Jei pagal 11 punktą į viską čia žiūrima labai teoriškai ir net už begalinio atstumo egzistuoja gravitacijos jėga, tai neturėtų, taip pat teoriškai, 13 punkte didesnės masės objektai kristi greičiau?

Vikipedijoje rašo. "Erdvėlaikis – matematinis modelis, apjungiantis erdvės ir laiko koordinates į vieną vieningą visumą – erdvės ir laiko kontinuumą. Dažniausiai erdvėlaikis interpretuojamas kaip mūsų trimatės visatos erdvės susiejimas su laiku, todėl šiuo atveju erdvėlaikis tampa keturmate koordinačių sistema." Kodel prireike apjungt laika ir erdve ir tokios savoko. Ar neuztenka 3D erves ir laiko atskirai? Argi laikas ne konstanta? Argi erdve, ne konstanta?

Prie ko objekto kilimo greitis 6 punkte?

Taip ir ne. Kris greičiau dėl trinties jėgų, bet jas ignoruojant kris vienodai, nes, nors sunkesnis objektas greičiau praranda potencinę energiją, jis turi jos atitinkamai daugiau. Taip pat ir automobilisis 100kW, 2T masės greitės +- taip pat, kaip ir 50kW ir 1T masės, neatsižvelgiant į kitas detales.

Aš kalbu čia ta prasme, kad įvertinant g reikia atsižvelgt į 3-čią Niutono dėsnį, krentantis objektas traukia žemę(o ne tik žemė traukia objektą) ir jie abu juda link masės centro. Tačiau žemės pagreitis toks mažas, kad praktikoje niekur į jį neatsižvelgia. Tačiau teoriškai jis turėtų egzistuoti(?).

O jei atsižvelgsime į Žemės judėjimą link krentančio automobilio (nes gravitacija veikia ne tik automobilį, bet ir Žemę), gausime kad sunkesni kūnai krenta greičiau. Bet tai pastebima tik kai jų masė palyginama su Žemės mase.

net wikipedijos nesugebejo normaliai isverst. ziuriu ne ka geresni cia straipsniai nei delfy. pasirodo fundamentalios jegos yra gravitacijos, stiprioji ir silpnoji. nu blyn. gautum nei stipru, nei silpna dvejetuka, autoriau

.

Na ir nufantazavot ;] F=ma, ir viskas tuo pasakyta. Dvigubai sunkesniam kūnui norint suteikti tokį pat pagreitį (ir jo apibrėžtinį integralą - greitį, ir integralo integralą - Δx), jį reikia veikti dvigubai didesne jėga. Čia prisimenam, kad gravitacijos stipris F proporcingas kūnų masių sandaugai (ma~Mm/r²), ir vieną masę tiesiog išprastinam. Gauname a~M/r² bei a~m/r² bet kokių nenulinių masių kūnams. Todėl, prieš t'². Laiko koordinatė nėra tapati iksui ar ygrekui - jos geometrinės savybės kiek kitokios. Dėl to fizikai skiria erdvines (space-like) koordinates ir laikines (time-like).

ant žemės du skirtingos masės kūnus, jie pasieks žemę tuo pačiu laiku. Bet jei atliksime du atskirus metimus, laikas skirsis.

Kūnas (pvz krintantis automobilis) veikia žemę tokia pat jėga kokia žemė veikia kūną. Jei dvigubai masyvesnį kūną žemė veikia dvigubai didesnia jėga, tada ir žemę kūnas veikia dvigubai didesne jėga, kadangi žemės masė nepriklauso nuo į ją krintančio kūno masės, tai link dvigubai sunkesnio kūno jos judėjimo pagreitis bus du kart didesnis. Todėl suminis greitis bus didesnis, o kritimo laikas trumpesnis.

Visiškai teisingai!

Tokiais atstumais ir proporcijomis idealybėje negalima laikyti žemės taškiniu daiktu, reikėtų integruoti pagal geoidą kiekvienam taškui atskirai. nes teoriškai (o ir praktiškai tik be galo silpnai) everestas už kelių km iš dešinės keičia rezultatą labiau nei tas pats everestas "apačioj". Tik nelabai įsivaizduoju, kam praktiškai to galėtų prireikti.

Na nezinau koki jus tiksluma norit isskaiciuoti is Niutono desniu, ar is G isspaust. Lyginat plunksnas, automobilius su zemes mase ir skaiciuojat teorinius mases centru pasislinkimus, siaip cia yra 20 eiliu masiu skirtumas, o pats G yra tik 2 skaiciai po kablelio tikslumas. Absurdiskai netiksli konstanta, o gaila...

, idealizuotais atvejais galima 3 skaitmenų tikslumu išskaičiuoti ir tokias "curiosities", kaip Žemės masės centro pasislinkimas krentant plunksnai. Tačiau reikia susitarti, kurį aspektą idealizuojame. Tarkim, aš idealizuoju, kad Žemės-plunksnos-automobilio baricentras sutampa su Žemės centru - tuomet rezultatą gaunu tokį patį kaip elegantiškoje Hmz formuluotėje "paleidus vienu ypu ir iš vieno taško" - plunksna ir automobilis kris lygiai tiek pat laiko. Ir kitokia formuluotė: jeigu a vektorius baricentro atžvilgiu automobiliui sudaro 0.99g Žemes centro kryptimi ir 0.0001g Everesto kryptimi, tai ir plunksnai jis bus toks pat. Jeigu imam praktiškai - rezultatą tikrai gausime vienodą, nes nesugebėsime taip tiksliai pamatuoti ar apskaičiuoti, kad skirtumas viršytų eliminuotas paklaidas.

Tiek laikas, tiek erdvė yra reliatyvūs dalykai, ne konstantos.

http://www.flixxy.com/the-incredible-po ... Y-hZKKnzVF

_alvydas_, grazus video, na cia sioks toks mokslas, nematau nieko tame itin keisto, gal keisciausia gali pasirodyt kaip elektromagnetizmas objektus gali stumti viena nuo kito ir iveikti visos zemes gravitacine jega, kad ir pavienius atomus paemus. Na ir dar, tarp elektromagnetizmo ir kitu jegu nera tokio didelio skirtumo, tuo paciu ir variacijos.