Dėl klimato atšilimo Kivalinos kaimas Aliaskoje jau po dešimtmečio nugrims po vandeniu – be pastogės liks 400 žmonių (2)
Amerikoje beveik niekas nėra girdėjęs apie Aliaskoje esantį Kivalinos kaimą. Jis yra ant Beringo jūros krašto, pačiame smaigalyje ir pernelyg mažas, kad būtų pastebėtas Aliaskos, o ką jau kalbėti apie JAV žemėlapius, praneša BBC.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po dešimtmečio Kivalina gali atsidurti po vandeniu ir prasmegti per amžius. Šiuo metu kaime gyvena apie 400 gyventojų. Pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis – medžioklė ir žvejyba.
Jūra maitino ne vieną šio kaimo gyventojų kartą, tačiau pastaruosius du dešimtmečius dėl dramatiškai tirpstančio Arkties ledo pakrantė yra vis labiau pažeidžiama erozijos. Storas ledas, kitaip nei anksčiau, nebesaugo pakrantės nuo rudens ir žiemos audrų. Smėlėtos pakrantės vis siaurėja.
JAV armijos inžinieriai 2008 metais pastatė gynybinę sieną, tačiau ir ji negelbsti. Prieš dvejus metus stipri audra privertė gyventojus evakuotis. Inžinieriai prognozuoja, kad iki 2025 metų Kivalina nebebus tinkama gyvenimui.
Kivalinos istorija nėra unikali. Padidėjusi oro temperatūra liudija, jog Arkties regionas ties Aliaska šyla dvigubai greičiau nei likusi JAV dalis. Dėl ištirpusio ledo pamažu kyla vandens lygis, didėja pakrančių erozija. Pražūtis gresia trims inuitų gyvenvietėms (inuitai – grupė kultūriškai panašių Arkties tautų, artimų savo kultūra ir kalba), dar mažiausiai aštuonioms yra kilęs rimtas pavojus.
JAV vyriausybės apskaičiavimu, perkelti Kivalinos gyventojus į aukštesnes vietoves gali kainuoti 400 mln. dolerių. Tiek kainuotų sunkiai prieinamose vietovėse pastatyti kelius, namus, mokyklas. Tikėtis, kad valstybė skirs tiek lėšų, nerealu.
Kivalinos tarybos lyderė Colleen Swan teigia, kad Aliaskos gentims tenka mokėti kainą už problemą, dėl kurios jie nekalti: „Jei mes vis dar būsime čia po dešimtmečio, tai arba turėsime laukti potvynio, arba tiesiog iškeliauti ir ieškotis geresnės vietos gyvenimui, – sakė ji, – JAV vyriausybė paskatino šį vakarietišką gyvenimo būdą, užkrovė mums visą naštą ir dabar tikisi, kad mes viską susikrausime ir išsikraustysime. Kokia vyriausybė taip elgiasi?“
Tenka taikytis prie klimato pasikeitimų
Į šiaurę nuo Kivalinos nėra jokių kelių, čia plyti tik tundra. Šiauriausiame JAV teritorijos taške įsikūręs Barou miestas, jis yra daug arčiau Šiaurės ašigalio nei Vašingtono.
Dauguma šio miestelio gyventojų priklauso genčiai, kuri medžioja banginius ir ruonius. Šie metai jiems buvo kupini problemų. Ledas jūroje ėmė tirpti ir lūžti dar nesulaukus kovo. Po to jis vėl užšalo, tačiau buvo toks plonas ir nestabilus, jog ruonių medžiotojai per jį negalėjo traukti savo laivų. Medžioklės sezono planai suiro.
Pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius Barou žvejai nesumedžiojo nė vienas banginio. Anot vieno labiausiai patyrusių banginių gaudytojų Hermano Ahsoako, ledas paprastai žiemą būdavo apie trijų metrų storio, dabar tebūna vos metro.
„Jei norime ir toliau valgyti ir išgyventi jūros dėka, turime prisitaikyti prie pasikeitimų. Nė vienas nesugautas banginis liudija apie tai, jog šiemet bus ilga, šalta žiema“, – sakė jis.
Į Barou kas vasarą atvyksta dešimtys mokslininkų iš įvairių šalių, kurie stebi, kaip tirpsta Arkties ledas ir kaip atšyla amžinas įšalas. Mokslininkų teigimu, pasikeitimai gamtoje itin ryškūs, poliariniai lokiai dabar maisto ieško sausumoje, nes ledas tapo itin plonas. „Tikrai nenorėtumėte būti vienas tų, kurie sutiko alkaną lokį“, – sako gidas Broweris Frantzas.
Aliaskos vaidmuo klimato istorijoje itin reikšmingas. Šiauriniame šlaite driekiasi didžiuliai naftos telkiniai ir „Trans Alaska“ naftotiekis. Norėdama išgauti naftą, „Shell“ pradėjo ambicingą projektą, nepaisydama aplinkosaugininkų perspėjimų apie pavojus. Susirūpinimas padidėjo, kai šių metų pradžioje ant seklumos ties Aliaska užplaukė atitrūkusi naftos platforma. Darbai yra laikinai sustabdyti.
Aliaskos naftos ir dujų federacijos vadovo manymu, Aliaskoje slypi apie 50 mlrd. barelių naftos. Valstija priklausoma nuo naftos gavybos. Pajamos iš naftos pramonės sudaro net 90 proc. valstijos biudžeto. Kai kalba pasisuka apie du prieštaringus klausimus – sparčią klimato kaitą ir poreikį plėsti gavybą, abejonių dėl prioritetų mažai kam kyla.
Šią istoriją paskelbusi naujienų tarnyba BBC ketina per televiziją parodyti keletą laidų apie klimato pokyčius Aliaskoje ir vietos bendruomenių problemas.