Fizikas paneigė teoriją, kad visata nuolatos didėja

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Nefizikas 2013-08-15 14:02
Šunuolis, kad dryso pajudinti ta šventą plėtimosi karvę. Nepripažinau tos teorijos nuo mokyklos laikų nors nesupratau kodėl visgi spektras taip rodo. Dabar jau lieka laukti kada sprogs ir didžiojo sprogimo teorija, labai jau ji man nepatinka:-joje irgi daug pritempimų prie norimo rezultato.
rwc 2013-08-15 14:36
Uoj... kada žurnaliūgos išmoks skirti sąvokas "paneigė" ir "pateikė alternatyvią hipotezę"? Kol kas, kiek mačiau teorijų, bandančių paaiškinti spektro pokyčius be plėtros, jos visos atsimuša į sieną bandydamos paaiškinti gerai žinomus reiškinius - pvz., chemiją ar branduolio fiziką ankstyvojoje Visatoje. Tai nepaneigia galimybės, kad erdvėlaikio plėtimasis yra viso labo iliuzija, bet mes jį , ir ne tik iš spektro pokyčių. Ir kol nėra geresnės teorijos, aiškiname būtent kaip plėtimąsi.
Myslius 2013-08-15 15:41
Iliuzija, niekas niekur nesiplecia, tuo labiau mase nedideja.
Arwis 2013-08-15 16:24
Ar tik neseniai buvo ZYMIAI detalesnis strapsnis su ta pacia ideja, kurioje paaiskinama, jog irdotyti sitos hipotezes praktiskai neimanoma niekaip. Sitas straipsnis, kaip ir pridera siuksliniai spaudai, tik pritraukti skaitytoja, bei nepateigti jokiu argumentu.
faktas 2013-08-15 16:55
Užbėgai man už akių. (-:
Liolikas 2013-08-15 17:04
Pritariu. Jokių argumentų kodėl plėtimosi teorija būtų neteisinga, niekuo negrindžiama kodėl turėtų dalelių masė keistis kitose galaktikose. Straipsnis niekinis, o pavadinimas klaidinantis.
loggo 2013-08-15 17:56
Taip ir nesupratau, kas kas, ka ir kur paneige? Kazkoks fizikas teigia, kad galbut gali spektras kisti del mases pokyciu ir viskas. Jokiu tyrimu, jokios analizes - absoliuciai NIEKO. Atsiprasau, bet kokio velnio tokias siuksles rasyti?
Semtexas 2013-08-15 17:58
Prašom - argumentai, faktai: http://www.thphys.uni-heidelberg.de/~we ... ra0413.ppt
Arwis 2013-08-15 19:20
As kalbejau butent apie si straipsni, kadangi jau sito straipsnio tik detalesne analize buvo jau pateikta siame portale is mokslinio puslapio, o sita versija paimta is siuksliu lygio spaudos ir vel palartota. Kadangi siuksliu lygio spauda vis del to skaitoma daugumos ir primama kaip zinios, tiesiog issireiskiau pasipiktinima, kad zurnalistai sudirbineja public opinion.
MrT 2013-08-15 22:25
Big Bang gimė iš empyrinių stebėjimų. Todėl visiškai nesvarbu ar tau ji patinka ar ne. Kol ka geresnio paaiškinimo nėra. Įdomu išgirst pritempimus, jei galima.
rimasD 2013-08-15 23:14
Jei nesiplečia, gal sustojo plėstis, ir pradės trauktis vėl į tašką. Buvo toks visatos modelis (pulsuojanti visata), kol jo nenurungė besiplečiančios visatos modelis.
oen1997 2013-08-15 23:40
Cia juk nuolat taip - nezinau kaip kitiems, bet man nuolat nelogiska arba "seansacinga" antraste asocijuojasi su publikacija is balsas.lt . Siam straipsnyje irgi analogiskai - pamatau kvaila antraste, atverciu straipsni ir akurat - galima net neskaityti, - saltinis balsas.lt, reiskia straipsnis niekinis. Bulvarines spaudos veikalas.
MrT 2013-08-15 23:43
Tai kad net greitėja! Šiaip priklausomai nuo visatos tankio/masės galime sužinoti ar visata plėsis be galo, sustos ar trauksis.
rwc 2013-08-16 00:23
Kalbant apie erdvėlaikio plėtimąsi, natūraliai turi kilti klausimas "kieno atžvilgiu". Atomų, galaktikų? Visata didėja jų atžvilgiu, ar jie patys traukiasi Visatos atžvilgiu - tas pats žvirblis kitoje rankoje. Problema su "materijos traukimosi" teorijomis ta, kad jos dorai nesugeba paaiškinti - kurių galų Higgso laukas "tirštėja", o visi kiti (pvz., elektromagnetinis) "retėja" arba išlieka stabilūs (antraip susijauktų visa Mendelejevo lentelė). Sąveikų santykiai erdvėje juk ne visai tiesiniai! Materijos tankėjimo teorijos reikalauja, kad vietoj vieno parametro labai subalansuotai kistų dešimtys. Erdvėlaikio plėtimosi teorijos tokios bėdos neturi. Galų gale pasikartosiu - straipsnio antraštė antimokslinė. "Paneigti" reiškia parodyti arba teorijos prieštaringumą sau pačiai, arba empiriniams faktams. To nėra - yra tik alternatyvaus žinomų faktų paaiškinimo užuomazgos. Kurios arba susives į Visatos plėtimąsi kaip dualų modelį, arba bus parodytas jų neteisingumas.
nondescript 2013-08-16 02:34
Gal ne visai į temą - bet jei visata plečiasi t.y. dideja atstumas nuo visų taškų į visas puses, galaktikos tolsta vienos nuo kitų, kodėl tada tarkim nedidėja atstumas nuo Vilniaus iki Kauno? Arba kodėl mes patys nesiplečiam? Juk jei nuo kiekvieno taško tai nuo kiekvieno. Nebandau paneigti tiesiog nesuprantu.
Rukis 2013-08-16 03:45
Na plečiasi tik atstumai. Visgi gravitacija laikanti kūnus kartu neleidžia kūnui išsipūst kaip balionui. Tai Stipresnė jėga, nei nuo BB laikų įgautas pagreitis. Gal kas nors suprato ką parašiau
MrT 2013-08-16 04:38
Viena priežasčių, dėl ko Hablo konstantos vertė buvo labai klaidinga, tai šalia esančių galaktikų greičiai buvo dideli palyginus su raudonojo poslinkio nurodomais greičiais. Galaktikos, kurias jis stebėjo, buvo "Lokaliame spiečiuje", kur pasireiškia stipri gravitacinė sąveika tarp galaktikų. Nors galaktikos ir yra labai toli viena nuo kitos, tačiau gravitacija atlaiko plėtimasį. Teleskopus reikia nukreipti į galaktikas (ar jų spiečius) nutolusias apie 200Mpc, kad galėtume gauti tikslesnę konstantos vertę. 200Mpc = 6 * 10^21 km. Akivaizdu, jog tarp atomų to neišvysime. Juo labiau elektromagnetinė sąveika apie 10^40 kartų stipresnė už gravitaciją! P.S. Konstantos vertė buvo klaidinga ir dėl klaidingai išmatuotų atstumų iki galaktikų ir žvaigždių. Net neįskaičiavo elektromagnetinės spinduliuotės sugėrimo dulkėse ir t.t.
rwc 2013-08-16 13:08
Kodėl atomai nesiplečia? Nes juos laiko silpnoji, stiprioji ir elektromagnetinės sąveikos taip stipriai, kad jie net "nepastebi", kad kaskart elektronas apibėga branduolį nykstamai mažesniu (matuojant atstumais tarp tolimų galaktikų) spinduliu. Jis tiesiog "bėga", pati erdvė plečiasi, o elektronas pataiko kaskart "truputį kairiau" taip, kad "jam atrodo", jog jis bėga ratu. Tas pats su žvaigždėm galaktikose. Jos "pataiko truputį kairiau taip, kad joms atrodytų, jog sukasi ratu". Tolimi galaktikų spiečiai praktiškai "nebėga vienas apie kitą", todėl besiplečianti erdvė juos atitolina. T.y. lokaliai erdvė plečiasi taip nežymiai, kad nesugeba besisukančių objektų išmušti iš orbitų. Pirmokiškai šnekant, objektai greičiau pasiekia tašką, kurį jiems reikia pasiekti, negu tas taškas pasislenka. Ir tuomet juda link taško, kurį vėl nori pasiekti, bet tai nebėra tas taškas, kuriame buvo prieš apsisukimą (matuojant atstumais tarp tolimų galaktikų). Čia labai grubiai. Sukimasis nėra būtinas, svarbu, kad kurios nors sąveikos poveikis būtų stipresnis nei Visatos plėtimasis. Tam yra įvesta sąvoka "gravitaciškai susietas" - tokių objektų poros Visatos plėtimasis neįveikia ir nesugeba jų atitraukti (išbalansuoti potencinės+kinetinės energijos minimumo). Kodėl atitraukia tolimus objektus? Nes visos sąveikos, įskaitant gravitaciją, veikia maksimaliu greičiu c. Tai reiškia, kad ir reliatyvistiniai reiškiniai kaip precesija vėluoja per daug, kad galėtų kompensuoti plėtimąsi.
AlvydasR 2013-08-27 15:36
fizikinis vakuumas yra absoliučiai tuščias, tai kas jame gali plėstis? Absurdus rašai. Kitas niuansas. Kažkada pats rašei apie eterį (pažodžiui nepamenu, bet esme tokia) – jeigu tai nepamatuojama ir nedaro jokios įtakos, tai galima sakyti, kad to ir nėra. Taigi, jeigu tas plėtimas nepamatuojamas ir nepastebimas, tai apie kalba?
Aidas 2013-08-28 11:20
Su RWC reikėtų pagarbiau. Gal žinai, kad kvantinis vakuumas sudaro 99 procentus Visatos? Plius jis nėra tuščias. Tai kieno visuminė energija Visatoje didesnė - matomų kūnų ar kvantinio vakuumo?