Vertinant muziką, atlikėjo išvaizdą gali būti svarbesnė, nei atlikimo kokybė

Klaida klaidelė!

Kaži, ar tyrimo autoriai yra girdėję apie aktorinio meistriškumo ugdymo Stanislavskio Metodą? Empatija, susitapatinimas su atliekamu kūriniu, jo priešistorės išvaidinimas yra atlikimo esmė. Nors simfoninė muzika yra ir neverbalinis žanras, bet, pavyzdžiui, J.S.Bacho Tokatos ir fugos D-moll (kokia bebūtų įspūdinga melodija) struktūros, ciklų, perėjimų tarp oktavų, temos atkartojimų atbulomis, tarp pustonių ir viso kito matematinio sudėtingumo, šiaip jau beveik fuga neharmonizuojamoje temoje, nepajusi vien klausydamas - visas grožis atsiskleidžia arba skaitant natas (o juk jų neperskaitysi kaip romano), arba stebint nevalingus atlikėjo kūno judesius, mimiką, pirštų choreografiją. Dažnai stengiuosi simfoninės muzikos koncertuose sėdėti užsimerkęs, bet kartais tiesiog nepavyksta akių atitraukti nuo solistų arba dirigento. Kas būtų iš Queen'ų be F.Mercurio, besidraskančio po sceną, užvedinėjančio publiką, viso sušutusio, perplėšta maike, gvaltavojančio mikrofoną, ir B.May'aus, pjaustančio stygas aštriai, bet tiksliai lyg skalpeliu? Po Mercurio išėjimo, May'us bandė dainuoti - kas iš to, kad jo ideali klausa, nepriekaištingas ir galingas balsas, galintis pamėgdžioti bet ką? Nėra vokalinės aktorystės, atitinkamos charizmos - ir tie patys gabalai koncertuose atrodo (tada ir skamba) prėskai. Nors neabejoju, kad jei studijiniuose įrašuose May'us būtų dainavęs Mercurio partiją, atskirtų nebent didžiausi snobai. Tame yra daugumos lietuviškų simfoninių orkestrų bėda, ir tą ne kartą minėjo užsienio kompozitoriai bei dirigentai. Atlieka kūrinius idealiai, tačiau be charizmos - tinka fonui, bet ne scenai. Tiesiog nuobodu, lyg kokio Karališkojo orkestro kompaktą klausytum. Iš solistų, visiškai priešingas pavyzdys galėtų būti M.Levickis, kuris apsivilkęs paprastus džinsiukus šoka su akordeonu (ir kartais orkestru, pvz.: http://www.youtube.com/watch?v=dADsgbNIuug , arba solo: http://www.youtube.com/watch?v=Z7VGszvj ... UtioqV9ofR - šitą gyvai mačiau pats, nepykit, kad tyčia parinkau popsiškiausius) ir iš totalaus popso padaro gurmano ausies vertą reginį. Arba Vanessa Mae, drožianti e-skripkelę pagal fonogramą. Duodasi scenoje taip, jog niekam abejonių nekyla, kad tą patį sugriežtų "gyvai" akustiniu instrumentu be jokios aparatūros, jei nereiktų strapalioti. Bet efektas koks... Šiuolaikiniai kompozitoriai dažnai to bando pasiekti šviesomis, įspūdingais instrumentais, dekoracijomis, samdydami akrobatus (J.M.Jarre, Vangelis). Norėtųsi Vangelį pamatyti gyvai...

Akimis žmogus gauna apie 70 proc. informacijos, jei nėra aklas.