Kuo skiriasi meteoritai, asteroidai ir kometos? (1)
Visatos platybėse plaukioja daugybė įvairių objektų, ir gali būti įdomu, kokie gi pagrindiniai jų skirtumai. Vis dėl to, ne visi kosmoso objektai tėra paprasčiausi akmens gabalai (nors tokių taip pat yra nemažai). Ypač dažnai maišomi meteorų, meteoritų, asteroidų ir kometų pavadinimai. Kai kurie įsigudrina visus šiuos dangaus kūnus vadinti vienu vardu, ir daugiau nesigilinti, sakydami: „koks gi skirtumas?“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai štai, skirtumai yra tokie:
Asteroidai įprastai yra gana dideli. Ir ne tik namo dydžio ( nors gali būti ir tokie), greičiau, futbolo stadiono dydžio. Kai kurių skersmuo gali siekti net ir iki 1000 kilometrų. Didžiausi asteroidai kartais vadinami planetoidais (mažomis planetomis). O štai patys mažiausi gali būti vos keleto metrų skersmens. Labiausiai pastebima jų savybė – šie dangaus kūnai savyje neturi jokio ledo. Asteroidai sudaryti iš mineralų ir metalų.
Kometos sudarytos tiek iš mineralų, tiek iš ledo. Tačiau beveik neturi metalų. Kometas ypač paprasta atskirti pagal jų „uodegas“, vadinamas komomis. Šios uodegos pasirodo kometai priartėjus prie žvaigždžių. Šilumai kaitinant ant kometos esantį ledą, šis virsta garais, kuriuos žvaigždė apšviečia, ir pasimato kometos koma.
Tiek asteroidai, tiek kometos dažniausiai skrieja beveik nekintančia orbita. Todėl nuolat galima gana tiksliai prognozuoti tokių dangaus kūnų, kaip žymiosios Halio ar Heilo-Bopo kometų, pasirodymus.
Asteroidai, siekiantys vos metro dydį, vadinami meteoroidais. Absoliuti dauguma meteoroidų yra tokie maži, jog jų skersmuo yra matuojamas milimetrais. Šie dangaus kūnai įprastai nebūna didesni už smėlio grūdą. Jiems patekus į Žemės atmosferą, jie dažnai visiškai sudega, palikdami danguje švytinčią žymę, vadinamą meteoru. Meteoroidai, nesudegę Žemės atmosferoje, ir nukritę ant žemės, vadinami meteoritais.
Kai kurie mokslininkai mano, jog ir Žemė savo egzistenciją pradėjo kaip necharakteringas akmens gabalas. Jei ne visi, tai bent dauguma metalų ir vanduo į mūsų planetą pateko po susidūrimų su kometomis ir asteroidais. Jei taip buvo iš tiesų, panašu, jog galimybę, mūsų planetoje atsirasti gyvybei, suteikė tie patys reiškiniai, kurie, kai kurių manymu, kažkada ją ir užbaigs.