4 priežastys, kodėl mes neturėtume egzistuoti

kitaip sakant energijos tvermės dėsnis sulaužomas? Keliu hipotezę, jog ta energija ne iš niekur atsirado, o iš ten ko dar negalime apčiuopti.

Laikinai atsiranda energija. Vakumines fluktuacijos ir pan. Totali energija islieka 0, kvantines fizikos salininkai sakytu jog nesulauzomas desnis. Atsiranda ir vel isnyksta, pasiskolinama is nieko. Na as ir kelciau tokia hipoteze, bet ji nera falsifikuojama (tai yra nepatikrinama). Kol neturim irodymu geriau manyt kad tai tiesa, bet reikia turet omeny, jog tai gali buti tik aproksimacija/supaprastinimas.

Atsakiau i zinute kurioje lyg ir rasei kad begaliniu ismatavimu. Tokiu atveju, kai 1)* 2) * 3) FALSE 4) FALSE, galimi du variantai TRUE, 2) FALSE 3) FALSE 4) FALSE ir FALSE, 2) FALSE 3) FALSE 4) FALSE Del antro suklydau kad pazeidzia homogeniskuma arba izotropiskuma, nes FLRW kai closed, butent tokia ir apraso.

\ O tai ka as sakau ? iskirpai puse sakinio? Tai ir sakau kad nesamone teigti, kad mes pasaulio bamba.

Irodyk ? Tu remiasi tik tuo, ka zinai. Bet kadangi zinai ne viska, reiskias visumoje gali klysti Tarkim yra atskaitos pradinis taskas ale didysis sprogimas ir nuo jo kazkas formuojasi. Tai atlikus eksperimenta "ta pati didyji sprogima" gautum ta pati galutini varijanta "mus susirasinejancius technologijos.lt" ar skirtingus variantus? Bet net jei gautumem vienodus rezultatus, klausimas, ar pats eksperimentas turejo buti atliktas vienodai? Gal pradines salygos skirtusi kitaip tariant pats didysis sprogimas as kas jis ten. Zodziu, turim tik energijos tvermes desni (kolkas nepaneigta) bei informacijos tvermes desni, kur priezastis visada vienodai nusako pasakmes ir atvirksciai - is pasekmiu galima vienareiksmai zinoti priezastis. Tik tada klausimas is kur viskas atsirado, jei viskas nekintama ir pastovu. Logiskai - buvo visada (energija su pradine informacija). O kas tas visada? Jei laikas matojamas ivykiais ? Arba staiga atsirado pradine informacija su pradine energija, kurios kiekis nekintamas. Kitaip tariant turi 'eksperimenta' ir negalim perkopti jo ribu, nusakyti, kas uz jo slypi. Cia kaip panasiai kompo ijungimas. Zodziu toliau gilintis be prasmiska, nes truksta duomenu.

to Popasz: tikimybes visada yra ir bus, tai isplaukia is ju apibrezimo. Jos nepaneigia to, kad jei turetum visa informacija, tiksliai zinotum rezultato baigti. Cia kaip panasiai: yra dvi lentynos, i viena is ju idetas prizas. Tikimybe, kad pvz pirmoje lentynoje prizas: 50%. Bet tam zmogui, kuris idejo i lentyna priza: 100%

Ne visai taip. Kvantiniame lygmenyje tikimybės yra "fizinės", o ne kažko žinojimo ar nežinojimo klausimas. Be to, šiame lygmenyje: - neegzistuoja priežastingumas buitine prasme, t.y. pasekmės be priežasties pasitaiko nepalyginamai dažniau pasekmių su priežastimi; - identiško eksperimento rezultatas niekada nėra vienodas; - energijos tvermės dėsnis galioja priklausomai nuo traktuotės arba tik begaliniame laikotarpyje, arba "su paklaida", kuri gali būti bet kokio dydžio, bet ne mažiau mažoji planko konstanta dalinti iš laikotarpio.

Gamta neturi proto, ir jai visiškai vienoda, ar tu gimsi, ar tavo tėvų kitas vaikas, ar niekas iš viso negims. Jeigu elektromagnetinė sąveika būtų kitokia, gamtai irgi būtų tas pat. Tačiau entropija vistiek didėtų, ar būtume mes, ar ne.

Na anksciau saules uztemimas buvo rezultatas (pasekme) be priezasties (arba uz nuodemes). "Identiskoi eksperimento rezultatas neikada nera vienodas". Tai gal tie identiski eksperimentai nera identiski ? Fizikoje visi matavimai turi paklaidas. Tai ar tikrai tie eksperimentai vienodi, ir ka reiskia savoka matavimo prasme "vienodi"?

Pasidomėk kvantinėmis fluktuacijomis ir ką tai reiškia platesniu masteliu.

1. Kazkoks chaosas - suplaktos skirtingos kategorijos ir bandoma tarp ju isvesti kazkokia simetrija. Hmm. Gal autorius ir bando atkreipti demesy, kad ta absoliuti simetrija neymanoma. Bet tai ko jis taip aiskiai ir nepasako? 2. O komentarai tai is viso tragedija: "pasekmes bie priezasties", "tikimybe tikimybine", panasiai kaip "pirsto koju nagai". 3. manau, kad tiesiog uzvirta intriga, kad pareklamuoti apacioje nurodytas knygas. Straipsnio santrumpa: "Pacioje pradzioje" buvo viskas susispaude, todel egzistavo savotiska tvarka (simetrija) - veike visi logiski desniai. Bet veliau medziagai visatoje pleciantis, simetriskumas mazejo, kadangi erdveje medziaga pasiskirste netolygiai. Del to pradejo vykti skirtingos reakcijos, susiformavo skirtingos aplinkybes ir siame chaose atsirado sansas mums - kaip tam tikru aplinkybiu rezultatas. Tad: 1. medziagos prasme (simetrijoje), mes egzistuoti negalejome nes tokiame lygmenyje viskas suskaidyta iki atomu dydzio (ar net maziau); 2. visatos prasme, viskas pasiskirste taip netolygiai, kad atsirado galimybe formuotis didesniems dariniams (planetos, medziagos, gyvybe); O prie ko tas "Ying" ir "Yang" straipsnio pabaigoje? Koks cia loginis rysys? Beje Higso Bozono jie neatrado - jie atrado kazka, kas atitinka Higso Bozono teorija, bet konkreciai taip ir nezino kas ten per velnias. Tas atradimas tik patvirtino, kad egzistuoja kazkas, kas suteikia papildoma mase. Ta kazka ir pavadino Bozonu. Taciau straipsnyje tai pateikta lyg Bozonas - tai butu nauja dalele. O gal tai procesas? Pvz.: magnetinis laukas nera dalele, o procesas - kunu saveika. Taip, kad ir tas Bozonas gali buti tik mikrospinis traukos laukas tarp ko? O gal tai tik energijos nuostoliai?