Daugiausiai uždirbantis visų laikų sportininkas buvo... Senovės Romos važnyčiotojas

Dėl to matyt ir sugriuvo Romos imperija?

Idomu būtų gyvai pamatyt tas lenktynes

Nemanau, kad nuo šiuolaikinių žirgų lenktynių labai skirtųsi. Tais laikais nebuvo lengvųjų lydinių vežimams, nei guolių ratams.

Na dabar be kardų joja.

Išeitu, kad vienas romietis per metus suvalgydavo grudų už 15 mlrd. / 3 mln. = 5000 dol. Manau tikrai per daug. Paskaičiavus jis vidutiniškai už vienas rungtynes gaudavo po 3+ mln. dol. Tai po kiek tada kainavo bilietai, kai į Koliziejų tilpdavo 50 - 85 t. žmonių?

pripažinsiu jog Romos istorija nėra mano mėgstamiausias dalykas, kad gerai žinočiau smulkmenas, bet manyčiau tu mąstai pernelyg šiuolaikiškais matais. 1. Ilgą laiką miestai buvo turtingesnių žmonių privilegija. O prastuomenė Romos laikais buvo remiama iš Imperijos biudžeto (tarkim garsusis šūkis "duonos ir žaidimų" kilo iš to laikmečio, kai vienas imperatorius užsakė 100 dienų šventę) 2. Dauguma sporto anuomet buvo vergų amatas, ir tik retas gaudavo proga būti apleistam (gladiatoriui tai buvo medinis kalavijas). Taigi, už sportininkų stovėdavo sponsorius. Gali būti, kad prizus steigdavo/duodavo nuo statymų tarp turtingųjų. Taip pat kasmetiniai turnyrai galėdavo rinkti ar gauti aukų priziniam fondui. 3. Nelabai teko girdėti apie tokius dalykus kaip bilietai iš antikos laikų. Kaip ir nuolatinės, vienoje vietoje susibūrusios trupės. Greičiau buvo kokios taisyklės, ir įėjimo mokestis likdavo arenos savininkams, kaip išlaikymo ir sutvarkymo pelnas.

Ir nepamirškit, kad grūdai buvo gerokai vertingesnė tuomet. Manau čia į tokius paskaičiavimus labai daug kas įtraukta (kiek tiksliai tai galima įtraukti, žinoma...)

Visų pirma, pabaikim skaičiuoti: 5000 USD / 365 dienos = 13.7 USD per dieną maistui. Neradau tikslesnės statistikos, bet JAV vidutinės išlaidos maistui vienam asmeniui kažkur panašios (čia gaminant namuose ir nevaikštant į kavines ir restoranus). O bilietų Senovės Romoje nebūdavo ir visas tas reikalas su lenktynėmis arba gladiatorių kautynėmis būdavo organizuojamas visai kitaip. Lenktynes, gladiatorių kovas arba religines šventes organizuodavo ir finansuodavo turtingas ir įtakingas asmuo, Jis aišku rūpindavosi visomis išlaidomis dalyviams ir prizais. Tai buvo tam tikra politinės kovos forma: taip dosnus pilietis suburdavo, pildydavo savo šalininkų gretas ir tapdavo dar politiškai įtakingesnis. Pačias prabangiausias šventes organizuodavo imperiatoriai. Taip veikė politinė sistema ne tik Romoje bet daugelyje kitų Antikinio pasaulio vietų. Kuo dosnesnis "patronas" - tuo daugiau "klientų" ir šalininkų jis pritraukdavo. Pagarsėti kaip "šykštuolis" tuo metu buvo gan politiškai pavojinga. Analogiškai per religines šventes būdavo aukojami gyvuliai: nevalgomi gyvulių viduriai būdavo sudeginami aukuruose, taigi paaukojami dievams, o mėsa iškepama ir išdalijama piliečiams. Iš va tokių Romos kasdienybės realijų kilo pasakis: "duonos ir žaidimų!".