Banginių ausys – viena nešvariausių vandenyno vietų (0)
Ar dažnai banginiai valosi ausis? Taip, teisingai – niekada. Taigi, metams bėgant jų, kaip ir kitų žinduolių, ausyse kaupiasi vaškas. O pirmadienį publikuoto mokslinio tyrimo rezultatai rodo, kad vaško strypuose, užpildančiuose banginių ausis, yra rekordinis vandenyno cheminių teršalų kiekis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai ištyrė vašką, surastą 2007 metais į Kalifornijos (JAV) pakrantę išmesto negyvo mėlynojo banginio kūne. Santa Barbaros Gamtos istorijos muziejaus mokslininkai iš negyvo banginio kaukolės išėmė ir išsaugojo apie 30 centimetrų ilgio vaško strypą, rašo npr.org.
„Jo išvaizda gana atgrasi. Jis atrodo šiek tiek panašus į žvakę, kuri buvo gerokai aplamdyta. Ausies kamštis yra vaškingas ir su skaidulomis. Bet jis gana kietas – gerokai tvirtesnis ir stabilesnis, nei būtų galima pamanyti“, - sakė tyrime dalyvavęs Baylor universiteto mokslininkas Sascha Usenko.
„Vaško strype yra ir šviesesnių, ir tamsesnių sluoksnių – kiekvienas jų atitinka šešis banginio gyvenimo mėnesius. Istoriškai pagal šiuos sluoksnius buvo vertinama banginio gyvenimo trukmė – tai yra labai panašu į medžio rievių skaičiavimą“, - pasakojo mokslininkas.
Tačiau jo ir kolegų tikslas buvo ne žuvusio banginio amžiaus nustatymas. Mokslininkui kur kas įdomiau buvo nustatyti kaip banginius veikia tokie cheminiai junginiai, kaip DDT, medžiagų degumą mažinantys chemikalai ir panašiai. Šios medžiagos kaupiasi riebaliniuose audiniuose – pavyzdžiui, banginio taukuose. Neretai mokslininkai pagal banginio taukų sudėtį sprendžia, kuo šie vandens žinduoliai maitinasi.
Tačiau, pasak S. Usenko, taukų analizė turi savų apribojimų.
„Pagal juos galima nustatyti tik tai, kad tam tikras gyvūnas yra turėjęs kontaktą su aptiktais teršalais. Taukai neparodytų, kada šis kontaktas įvyko“, - sakė mokslininkas.
Todėl jam kilo mintis – o kodėl gi tyrimui nepanaudojus ausų vaško, kuris taip pat yra riebus ir jame kaupiasi nuodingi chemikalai?
Kiekvienas vaško sluoksnis atitinka šešis gyvenimo mėnesius, taigi, S. Usenko vaško strypą tirdamas pasluoksniui galėjo nustatyti, kada tiksliai gyvūnui teko susidurti su kokiu nors cheminiu junginiu.
Jam ir kolegoms pavyko nustatyti, kad per gyvenimą banginio aplinkoje būta labai daug teršalų – kiekiai kelia nerimą. Mokslininko teigimu, DDT kiekis ausis vaške jį nemaloniai nustebino.
„Praėjo daugiau nei 30 metų nuo to laiko, kai liovėmės naudoti DDT. Bet atradimas, kad jo vis dar gali būti tokiomis koncentracijomis – tai yra vienas iš dominuojančių mūsų aptiktų teršalų – labai nustebino“, - sakė S. Usenko.
Jis su kolegomis taip pat nustatė, kad „pirmaisiais, ankstyvaisiais gyvenimo metais įvyko reikšminga kontakto su chemikalais dalis“ - tuo metu gyvūnas turėjo būti vis dar prižiūrimas savo motinos ir buvo itin lengvai pažeidžiamas. Mokslininkai mano, kad chemikalai žuvusio banginio organizmą pasiekė per motinos pieną.
Tačiau šie tyrimai mokslininkams neparodė, kaip stipriai jie paveikė jauno mėlynojo banginio raidą. Mat ištirtas buvo tik vienas gyvūnas, o vien iš ausų vaško neįmanoma atsakyti, ar chemikalai buvo žalingi.
Tačiau vaške mokslininkai taip pat nustatė ir streso hormonų svyravimus per banginio gyvenimą. Ateityje lyginant cheminės taršos ir streso hormonų lygius mokslininkai galės daugiau sužinoti, kaip stipriai teršalai kenkia jūros žinduoliams.
Mokslininkų darbas publikuotas leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
„Jo išvaizda gana atgrasi. Jis atrodo šiek tiek panašus į žvakę, kuri buvo gerokai aplamdyta. Ausies kamštis yra vaškingas ir su skaidulomis. Bet jis gana kietas – gerokai tvirtesnis ir stabilesnis, nei būtų galima pamanyti“, - sakė tyrime dalyvavęs Baylor universiteto mokslininkas Sascha Usenko.
„Vaško strype yra ir šviesesnių, ir tamsesnių sluoksnių – kiekvienas jų atitinka šešis banginio gyvenimo mėnesius. Istoriškai pagal šiuos sluoksnius buvo vertinama banginio gyvenimo trukmė – tai yra labai panašu į medžio rievių skaičiavimą“, - pasakojo mokslininkas.
Tačiau jo ir kolegų tikslas buvo ne žuvusio banginio amžiaus nustatymas. Mokslininkui kur kas įdomiau buvo nustatyti kaip banginius veikia tokie cheminiai junginiai, kaip DDT, medžiagų degumą mažinantys chemikalai ir panašiai. Šios medžiagos kaupiasi riebaliniuose audiniuose – pavyzdžiui, banginio taukuose. Neretai mokslininkai pagal banginio taukų sudėtį sprendžia, kuo šie vandens žinduoliai maitinasi.
Tačiau, pasak S. Usenko, taukų analizė turi savų apribojimų.
„Pagal juos galima nustatyti tik tai, kad tam tikras gyvūnas yra turėjęs kontaktą su aptiktais teršalais. Taukai neparodytų, kada šis kontaktas įvyko“, - sakė mokslininkas.
Todėl jam kilo mintis – o kodėl gi tyrimui nepanaudojus ausų vaško, kuris taip pat yra riebus ir jame kaupiasi nuodingi chemikalai?
Kiekvienas vaško sluoksnis atitinka šešis gyvenimo mėnesius, taigi, S. Usenko vaško strypą tirdamas pasluoksniui galėjo nustatyti, kada tiksliai gyvūnui teko susidurti su kokiu nors cheminiu junginiu.
Jam ir kolegoms pavyko nustatyti, kad per gyvenimą banginio aplinkoje būta labai daug teršalų – kiekiai kelia nerimą. Mokslininko teigimu, DDT kiekis ausis vaške jį nemaloniai nustebino.
„Praėjo daugiau nei 30 metų nuo to laiko, kai liovėmės naudoti DDT. Bet atradimas, kad jo vis dar gali būti tokiomis koncentracijomis – tai yra vienas iš dominuojančių mūsų aptiktų teršalų – labai nustebino“, - sakė S. Usenko.
Jis su kolegomis taip pat nustatė, kad „pirmaisiais, ankstyvaisiais gyvenimo metais įvyko reikšminga kontakto su chemikalais dalis“ - tuo metu gyvūnas turėjo būti vis dar prižiūrimas savo motinos ir buvo itin lengvai pažeidžiamas. Mokslininkai mano, kad chemikalai žuvusio banginio organizmą pasiekė per motinos pieną.
Tačiau šie tyrimai mokslininkams neparodė, kaip stipriai jie paveikė jauno mėlynojo banginio raidą. Mat ištirtas buvo tik vienas gyvūnas, o vien iš ausų vaško neįmanoma atsakyti, ar chemikalai buvo žalingi.
Tačiau vaške mokslininkai taip pat nustatė ir streso hormonų svyravimus per banginio gyvenimą. Ateityje lyginant cheminės taršos ir streso hormonų lygius mokslininkai galės daugiau sužinoti, kaip stipriai teršalai kenkia jūros žinduoliams.
Mokslininkų darbas publikuotas leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
(3)
(0)
(0)