„Šimtmečio kometa“ jau prie Marso (Video) (2)

2013-10-01

ISON kometa, kartais vadinama Šimtmečio kometa, šiandien pasieks Marsui artimiausią savo orbitos tašką. Spalio 1 dieną ši kometa pralėks pro Marsą 0,07 astronominio vieneto atstumu, maždaug 6 kartus arčiau, nei didžiausio savo priartėjimo prie Žemės metu.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pasak J. Hopkinso universiteto (JAV) Taikomosios fizikos laboratorijos astronomo Carey M. Lisse, didžiausio priartėjimo prie Marso metu ISON kometą nuo jo skirs maždaug 10,4 mln. kilometrų atstumas. Skelbiama, kad ISON kometa danguje bus tokia ryški, kad ją galės fotografuoti Marsą tiriantis NASA marsaeigis „Curiosity“. Tačiau, pasak astronomo, geriausiai priartėjusią kometą „matys“ aplink Marsą skriejantis MRO palydovas. Jame įrengtas galingas teleskopas, oficialiai vadinamas „HiRISE“ didelės raiškos fotokamera, kuria fotografuojamas Marso paviršius. Tačiau NASA mokslininkai mano, kad ISON planetos artėjimo metu „HiRISE“ reikėtų nukreipti į kosminę erdvę, kad būtų galima nufotografuoti kometos atmosferą ir uodegą, skelbia space.com. Pasak NASA atstovų, Marso palydovas MRO stebės kometą spalio 1 ir 2 dienomis. Pasak spaceweather.com, spalio 1 d. nakties danguje ISON kometa bus vos 2 laipsnių atstumu nuo Marso. Astronomų teigimu, kol kas kometos plika akimi įžiūrėti neįmanoma, tačiau geru mėgėjišku teleskopu jau galima pamatyti ISON kometos uodegą. Kometos ISON artėjimą prie Saulės stebės 16 NASA kosminių aparatų ir daugybė teleskopų. ISON prasilenkimas su Marsu padės pasiruošti tokiems stebėjimams, sakoma pranešime.

Lapkričio 28 dieną ISON kometa pasieks Saulei artimiausią savo orbitos tašką arba perihelį. Tuo metu ji bus vos už 1,2 mln. kilometrų nuo mūsų žvaigždės paviršiaus. Astronomai mano, kad jei ISON kometos branduolys yra didesnis nei 0,5 km, ji turėtų atlaikyti pasimatymą su Saule. Jei kometos branduolio nesuplėšys Saulės gravitacija, manoma, ji gali tapti tikra „šimtmečio kometa“, švytinti danguje taip ryškiai, kad Žemėje ją bus galima matyti net dienos metu.

ISON kometa gali prilygti 1680 m. danguje matytai ir didelį nerimą kėlusiai Didžiajai kometai. Ji buvo matoma ir dienos metu, o jos nepaprastai žėrinti ilga uodega Europoje buvo laikoma didelę nelaimę pranašaujančiu ženklu. Tačiau niekas nežino, ar toks kometos pasimatymas su Saule jai baigsis laimingai: spėjama, kad priartėjimo metu ISON gali suskilti į kelias dalis.

Mokslininkai mano, kad ISON pirmą kartą atlekia į vidinę Saulės sistemos dalį iš tolimo Oorto kometoidų debesies. Manoma, kad jis yra tarp 965 mlrd. ir 9,65 trnl. kilometrų nuo Saulės. ISON kometai artėjant prie Saulės ji vis labiau šyla. Ją stebintys mokslininkai tikisi netrukus tiksliai sužinoti kometos sudėtį, nes skirtingos medžiagos kaisdamos garuoja skirtingais atstumais nuo Saulės.

Skelbiama, kad ISON kometą plika akimi bus galima įžiūrėti spalio mėnesį. Prieš aušrą ji bus matoma Liūto žvaigždyne. Spalio 16 dieną kometa pasirodys visai šalia Marso ir ryškios Regulo žvaigždės, tad bus nesunku nustatyti jos buvimo vietą. Lapkritį ISON kometos ryškis gali pasiekti +3, kuomet ji labai priartės prie ryškios Spikos žvaigždės Mergelės žvaigždyne. Pačios įspūdingiausios stebėti bus kelios dienos ISON labiausiai artėjant prie Saulės. Tuomet jos ryškumas bus pats didžiausias.