Netoli mirštančios žvaigždės aptiktas vandeniu persisunkęs asteroidas: ar toks likimas laukia ir Žemės? (1)
Astronomai mirštančios žvaigždės – baltosios nykštukės „GD 61“ – pašonėje aptiko didelio vandeniu persisunkusio asteroido liekanas. Mokslininkai tai laiko ženklu, kad anksčiau šios žvaigždės sistemoje galėjo būti planetų, tinkamų gyvybei, tačiau žvaigždei sprogus situacija kardinaliai pasikeitė, skelbia Space.com. Panašus likimas ištiks ir mūsiškę Saulės sistemą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„GD 61“ yra už maždaug 150 šviesmečių nuo Žemės. Tai – Saulės tipo žvaigždė paskutinėje savo egzistencijos stadijoje. Prieš maždaug 200 mln. metų ji sprogo, o didžiulis ugnies kamuolys virto planetos dydžio ypatingai tankiu objektu – baltąja nykštuke. Tai nutiks ir mūsų Saulei po maždaug 6 mlrd. metų.
Netikėtu atradimu astronomai vadina tai, kad šalia minėtos baltosios nykštukės buvo aptiktas asteroidas kietu paviršiumi, kuriame gausu vandens. Tai pirmas kartas, kai abi šios dvi gyvybei būtinos sudedamosios dalys atrastos už Saulės sistemos ribų.
„Vandens atradimas dideliame asteroide reiškia, kad pagrindinės gyvybei tinkamų planetų statybinės medžiagos egzistavo – ir galbūt vis dar egzistuoja – „GD 61“ sistemoje bei didelėje dalyje panašių žvaigždžių sistemų“, – teigia tyrimo autorius Jay Farihis iš Kembridžo universiteto (Didžioji Britanija).
„Žvaigždės sistema negali sukurti tokio dydžio objektų, kaip asteroidai, ir nesukurti planetų, o „GD 61“ turėjo tinkamas sąlygas atsirasti vandeniui, – sako J.Farihis. – Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad šios žvaigždės sistemoje išties buvo sąlygos susidaryti gyvybei tinkamoms planetoms.“
J.Farihis su kolegomis analizavo „GD 61“ stebėjimų duomenis, kurie buvo gauti naudojant NASA kosminį teleskopą „Hubble“. Jie baltosios nykštukės atmosferoje užfiksavo magnio, silicio, geležies ir deguonies – tai yra aiškus įrodymas, kad „GD 61“ sudraskė kieto paviršiaus kūną, tokį kaip asteroidas, ir įtraukė jo dalis.
Mokslininkai apskaičiavo, kad apie 26 proc. sudraskyto asteroido turėjo sudaryti vanduo. „Hubble“ duomenys rodo, kad asteroidas buvo mažiausiai 90 km skersmens, o galbūt ir kelis kartus didesnis. Manoma, kad jį link baltosios nykštukės „švystelėjo“ vienos ar kelių didesnių planetų, skriejančių tolėliau, gravitacija.
Netikėtu atradimu astronomai vadina tai, kad šalia minėtos baltosios nykštukės buvo aptiktas asteroidas kietu paviršiumi, kuriame gausu vandens. Tai pirmas kartas, kai abi šios dvi gyvybei būtinos sudedamosios dalys atrastos už Saulės sistemos ribų.
„Vandens atradimas dideliame asteroide reiškia, kad pagrindinės gyvybei tinkamų planetų statybinės medžiagos egzistavo – ir galbūt vis dar egzistuoja – „GD 61“ sistemoje bei didelėje dalyje panašių žvaigždžių sistemų“, – teigia tyrimo autorius Jay Farihis iš Kembridžo universiteto (Didžioji Britanija).
„Žvaigždės sistema negali sukurti tokio dydžio objektų, kaip asteroidai, ir nesukurti planetų, o „GD 61“ turėjo tinkamas sąlygas atsirasti vandeniui, – sako J.Farihis. – Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad šios žvaigždės sistemoje išties buvo sąlygos susidaryti gyvybei tinkamoms planetoms.“
J.Farihis su kolegomis analizavo „GD 61“ stebėjimų duomenis, kurie buvo gauti naudojant NASA kosminį teleskopą „Hubble“. Jie baltosios nykštukės atmosferoje užfiksavo magnio, silicio, geležies ir deguonies – tai yra aiškus įrodymas, kad „GD 61“ sudraskė kieto paviršiaus kūną, tokį kaip asteroidas, ir įtraukė jo dalis.
Mokslininkai apskaičiavo, kad apie 26 proc. sudraskyto asteroido turėjo sudaryti vanduo. „Hubble“ duomenys rodo, kad asteroidas buvo mažiausiai 90 km skersmens, o galbūt ir kelis kartus didesnis. Manoma, kad jį link baltosios nykštukės „švystelėjo“ vienos ar kelių didesnių planetų, skriejančių tolėliau, gravitacija.
(3)
(0)
(0)