Bendras kraujo tyrimas – viena paprasčiausių procedūrų, kuri paprastai atliekama profilaktinio patikrinimo metu. Paprastai žmogui tai tik skaičių derinys, tačiau medikui šio tyrimo rezultatai pasako labai daug: pavyzdžiui, padeda atskirti bakterinės ir virusinės kilmės infekcijas, parodo mažakraujystę ir net gali aptikti vėžį.

Ką galima sužinoti iš leukocitų normos nuokrypių

Pasak Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos Hematologijos ir bendrosios citologijos sektoriaus vadovės dr. Erikos Skrodenienės, su medicina nesusijusiems žmonėms, ko gera, geriausiai žinomas kraujo rodiklis yra hemoglobinas (HGB), kuris kartu su eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) (RBC) skaičiaus nuokrypiu gali byloti apie mažakraujystę (anemiją). Kitas svarbus kraujo rodiklis – leukocitai, kurie dar vadinami baltaisiais kraujo kūneliais ir skirstomi į penkias grupes: neutrofilus (NEUT), limfocitus (LYMPH), monocitus (MONO), eozinofilus (EOS) ir bazofilus (BASO).

„Eozinofilai rodo, kad organizme vyksta alerginė reakcija. Neutrofilai byloja apie bakterinį uždegimą, limfocitai – apie virusinį uždegimą arba tuberkuliozę. Monocitai taip pat gali rodyti virusinį uždegimą, jų gali padaugėti sveikstant po ligos – tuomet jie rodo organizmo atsaką į ligą. Bazofilai padidėja prie retesnių ligų. Žinoma, vien laboratorinių tyrimų ligai diagnozuoti neužtenka. Pokalbis su pacientu, jo ligos simptomai kartu su tyrimais padeda susidaryti išsamesnį vaizdą. Net jei kraujo rodikliai pakitę nežymiai, o pacientas karščiuoja, jį vargina galvos skausmas ar silpnumas, negalima atmesti ligos. Taigi remiantis tyrimų rezultatais tampa aiškiau, kokius vaistus tikslinga skirti ar kokius papildomus tyrimus reikėtų atlikti.

Įtariant bakterinę infekciją, kurią rodytų padidėjęs leukocitų ir neutrofilų kiekis, ją dar reikėtų patvirtinti C reaktyviojo baltymo tyrimu ir tik tuomet skirti antibiotikus. Jei kraujo rodikliai rodo, kad uždegimas yra virusinis, apie gydymą antibiotikais neturėtų būti nė kalbos. C reaktyviojo baltymo tyrimas tikrai turėtų būti atliekamas dažniau nei dabar. Deja, gydytojai, užuot padarę tyrimą, kainuojantį tikrai pigiau nei antibiotikai, dažnai apsidraudžia skirdami antibiotikus, nors didžioji dalis visų infekcijų yra virusinės kilmės. Taigi neretai be reikalo skiriami antibiotikai, kurie, be kita ko, tokiais atvejais yra ir neveiksmingi“, - dalinosi mintimis gydytoja.

Kurie rodikliai gali byloti apie vėžį

Atliekant kraujo tyrimus vertinami ir trombocitai ( PLT). Tai ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą. Svarbus yra trombocitų kiekio sumažėjimas, kuriam esant pasireiškia kraujavimas (pavyzdžiui, kraujuoja iš nosies, dantenų, atsiranda mėlynės). Ženklus trombocitų kiekio sumažėjimas gali būti sergant tam tikromis kraujo, kepenų, vėžinėmis ligomis. Trombocitų kiekio padidėjimas nustatomas gerokai rečiau, pavyzdžiui, organizmui reaguojant į kraujavimą – tiek į išorinį, tiek ir į vidinį. Taigi į šio rodiklio žymesnius kitimus nereikėtų numoti ranka.

„Atliekant kraujo tyrimą, be kraujo ląstelių (eritrocitų, leukocitų ir trombocitų) kiekio, yra nustatomi ir kiti papildomi, ne mažiau svarbūs rodikliai. Jais remiantis galima patikimai įvertinti pagrindinių rodiklių pokyčius, numatyti galimas šių pokyčių priežastis ir parinkti tolimesnius tyrimus, kurie leistų patvirtinti mažakraujystės kilmę (ji atsirado dėl geležies,vitamino B12 trūkumo ar hemolizinės ligos, kurios metu yra ardomi eritrocitai). Eritrocitų, leukocitų ir trombocitų rodikliai taip pat parodo organizmo reakciją į ligą ir atsaką į gydymą (pavyzdžiui, gydant mažakraujystę geležies preparatais)“, - aiškino pašnekovė.

Kada galima įtarti lėtinę ligą, o kas rodo tiesiog patirtą stresą

Šeimos gydytoja Jolita Gruzinskienė teigė, kad gydytojas, gavęs kraujo tyrimą, pirmiausiai dėmesį atkreipia į leukocitus, hemoglobiną bei su juo susijusius rodiklius, kurie padeda pavyzdžiui, MCV (vidutinis trombocitų tūris) – jis sumažėjęs ar padidėjęs. Kartu turi padidėti RDW (eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį), kuris leidžia skirti paprastą geležies deficitą, atsiradusį, pavyzdžiui, dėl nėštumo, problemų su skrandžiu, cukrinio diabeto, vegetarinės mitybos ar dėl ligos (anemijos).

„Mano nuomone, vegetarams iš maisto gaunamos geležies tikrai neužtenka, tačiau žmonės mano visaip. Beje, ir mano pačios šeimoje yra jau netgi veganų, tačiau jie bent jau neprieštaravo, kai jiems papildomai skyrėme geležies. Kol kas jų kraujo tyrimai geri, kita vertus, jaunam žmogui dekompensacija taip greitai neatsiranda“, - svarstė pašnekovė.

Pasak gydytojos, jei kuris nors rodiklis yra už normos ribų, būtina atkreipti dėmesį, stebėti dinamiką – kaip jis kinta. Taip pat reikia stebėti, jeigu rezultatas yra ribinis, t. y. siekia viršutinę arba apatinę normos ribą. Tiesa, tokie ribiniai rezultatai gali būti susiję su kokiomis nors aplinkybėmis. Pavyzdžiui, žmogus buvo ką tik persirgęs, vartojo kažkokius vaistus, patyrė didelį stresą ar vartotojo daug alkoholio.

„ Po ligos turi praeiti bent 10 dienų, kad kraujas atsistatytų. Iki tol leukocitų skaičius dar gali būti padidėjęs. Cholesterolis gali būti padidėjęs ne tik nuo antsvorio, bet ir tuomet, jei žmogus nuolat patiria ir stresą. Gliukozę labai veikia vaisių sultys, todėl vakare prieš rytinį tyrimą geriau jų negerti – jos pakelia gliukozės lygį net labiau nei saldumynai“, - patarė J. Gruzinskienė.

Blogas kraujo nusėdimas (ENG) gali būti susijęs su lėtinėmis ligomis. Jei jis didesnis už normą, galima įtarti, kad kažkur organizme yra infekcija – ar sąnarių liga, ar vėžys, dar kažkokia patologija. Kita vertus, jei padidėjęs hemoglobino kiekis, dėl ko organizmas nėra aprūpinamas pakankamu deguonies kiekiu, todėl prasideda įvairūs negalavimai – galvos skausmas, širdies, kepenų funkcijos sutrikimai ir pan., beprasmiška daryti kraujo nusėdimo tyrimą, nes jis, net ir esant sunkiam uždegimui, bus sumažėjęs arba normalus.

„Visada nereikia atmesti galimybės, kad tyrimo atsakymas gali būti klaidingas, todėl reikia analizuoti visumą. Kartais taip nutinka, kad tyrimo rezultatai vienas kitą uždengia, dėl to gaunamas klaidingas atsakymas. Pavyzdžiui, turėjau pacientą, kuriam du kartus buvo nustatytas ŽIV teigiamas ir du kartus ŽIV neigiamas. Jaunam vaikinui duodant kraujo donorystei buvo nustatytas ŽIV. Jis buvo pasiųstas į Vilnių, bet ten ŽIV nerado. Tuomet jį trečią kartą siuntė tyrimui, nes virusas gali būti nerastas todėl, kad per maža koncentracija. Kitu atveju aparatas gali kažkokią ląstelę užskaičiuoti kaip ŽIV. Aišku, tokie atvejai vienetiniai, tačiau tokiais atvejais ir nesinori gąsdinti žmogaus, ir jo paleisti“, - teigė šeimos gydytoja.

Ko nedaryti prieš kraujo tyrimą

E. Skrodenienė priminė, kad net ir paprasčiausiems kraujo tyrimams reikia tinkamai pasiruošti.

„Visiems tyrimams kraują rekomenduojama imti ryte, nevalgius. Nuo paskutinio valgymo iki kraujo paėmimo turėtų būti praėję ne mažiau kaip 12 val. Taip pat reikėtų būti negėrus jokių vaistų, nerūkius, nevartojus kavos ir didelio kiekio vandens. Pavalgius kinta įvairių medžiagų koncentracija kraujyje: pavyzdžiui, gliukozės, cholesterolio, kalio, hormonų kiekiai, kepenų fermentų rodikliai. Jei žmogus pavalgęs, tyrimų atlikti netikslinga, nes rezultatai bus netikslūs. Taip pat jeigu žmogus neišsimiegojęs, pavargęs, kaip atsakas į stresą gali būti padidėjęs neutrofilų skaičius, gliukozės koncentracija, taip pat į stresą reaguoja įvairūs hormonai. Tačiau reikia prisiminti, kad badavimas taip pat iškreipia rezultatus, taigi dieną prieš tyrimus visiškai nevalgyti taip pat nepatartina“, - aiškino medikė.

Beje, verta žinoti, kad kepenų fermentai stipriai reaguoja į alkoholį, net jeigu jo buvo pavartota prieš 2-3 dienas. Tai būtina žinoti, jei norime pamatyti tikrąją kepenų būklę, o ne situaciją, kaip jos funkcionuoja veikiamos alkoholio.

Komentarai (0)