„Sahara Forest“ projekto kūrėjai džiūgauja: „žaliosiose“ dykumose, kuriame panaudotos naujausios technologijos – biokuras, druska, švarus vanduo, žalioji energija – jiems pagaliau pavyko pasiekti pirmųjų rezultatų, praneša Sciencemag.org.

Persijos įlankos valstybėje Katare įdiegto „Sahara Forest“ projekto šiltnamiuose per metus užauginta 75 kg daržovių (agurkų, pomidorų ir t.t.) viename kvadratiniame metre. Maždaug tiek jų užauginama Europos šiltnamiuose.

Skirtumas tarp Europos ir Kataro tas, kad šiuos rezultatus Katare pavyko gauti naudojant tik saulės energiją ir jūros vandenį.

„Sahara Forest“ projekte svarbiausią vaidmenį vaidina specialus šiltnamis. Viename jo gale jūros vanduo lašinamas per užuolaidą primenantį tinklelį, o vėjas pučia susidariusį vėsų orą į augalus.

Vėsinimo efektas leidžia auginti tris augalų kultūras per metus net ir karščiausiomis vasaromis. Kitame šiltnamio gale yra vamzdžių tinklas, kuriais teka jūros vanduo. Dalis drėgmės kondensuojasi ant vamzdžių ir yra surenkama – tokiu būdu išgaunamas gėlas vanduo.

Sėkmingas šalutinis jūros vandens šiltnamio efektas yra tas, kad šis vanduo paskatino augalų augimą ir už šiltnamio. Tuo pasinaudojo Kataro augalų augintojai, šalia pradėję auginti kultūras – salotas ir miežius, taip pat ir naudingas dykumų gėles.

Dar vienas sistemos sėkmės metodas yra saulės jėgainė, kuri naudoja skystį, sušildomą parabolės formos veidrodžiais, kuriais jis teka. Skystis sušildo vandenį, o garai suka turbiną tam, kad generuotų elektros energiją.

Tokiu būdu šiltnamis turi energijos savo sistemoms ir siurbliams, o bet kokį perteklinį gėlo vandens kiekį panaudoja augalų drėkinimui.

Kataro auginimo zona užima tik vieną hektarą, o šiltnamių plotas sudaro maždaug 600 kvadratinių metrų auginamo ploto. Tai, kad nedideliame plote pavyko pasiekti tokių puikių rezultatų, leidžia tikėtis, kad auginti daržoves didesniuose pramoniniuose šiltnamiuose sektųsi dar geriau.

Sahara Forest Project: From vision to reality from Sahara Forest Project on Vimeo.

Komentarai (6)