Kaip albatrosai neplasnodami nuskrieja 15 tūkst. km? (Video) (6)
Galingieji albatrosai – išties neįtikėtini sutvėrimai. Manoma, kad 3,5 m ilgios sparnus turintys skrajūnai aplink Žemę sugeba apskrieti per 46 paras. Maža to, šis paukštis gali nenutūpdamas ir nė sykio nesumodamas sparnais nuskrieti 15 tūkst. km ir skrydžio metu beveik nenaudoti energijos. Albatrosų sklandymo paslaptys mokslininkus glumina jau seniai. Tačiau jie mano pagaliau perpratę nežemiškus šių didingų sparnuočių sugebėjimus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anot G. Sachso, dinamiškas sklandymas buvo stebėtas ir anksčiau, nuo 1880 m., tačiau jo mechanikos paslapčių iki pat šiol niekas įminti nesugebėjo.
"Albatrosų skrydį tyrinėję studentai gan greit suprato, kad žemiausias vėjo sluoksnis, pučiantis virš kokio nors paviršiaus (taip pat ir vandens) patiria trintį, todėl lėtėja, - žurnalo "IEEE Spectrum" straipsnyje aiškina G. Sachsas. – Taip tas apatinis sluoksnis pradeda stabdyti vienu aukštu aukščiau esantį sluoksnį."
Šių procesų rezultatas – 10-20 m aukščio regionas, vadinamas ribiniu sluoksniu (angl. – boundary layer). Jei kylama į aukštesnius šio regiono sluoksnius, juose vėjo greitis būna kiek didesnis.
"Atliekant dinaminio sklandymo manevrus, išnaudojama šio regiono energija – taip albatrosas gali skirsti kokia nori kryptimi – net ir prieš vėją! – ir be jokių pastangų", - apibendrina G. Sachsas.
O štai kaip albatrosai sugaudo tą energiją, tyrėjams iki šiol buvo mįslė. Derindami GPS duomenis ir kompiuterinį modeliavimą, mokslininkai įgavo galimybę tiksliai imituoti paukščio skrydį įvairaus greičio vėjyje.
"Albatrosų skrydį tyrinėję studentai gan greit suprato, kad žemiausias vėjo sluoksnis, pučiantis virš kokio nors paviršiaus (taip pat ir vandens) patiria trintį, todėl lėtėja, - žurnalo "IEEE Spectrum" straipsnyje aiškina G. Sachsas. – Taip tas apatinis sluoksnis pradeda stabdyti vienu aukštu aukščiau esantį sluoksnį."
Šių procesų rezultatas – 10-20 m aukščio regionas, vadinamas ribiniu sluoksniu (angl. – boundary layer). Jei kylama į aukštesnius šio regiono sluoksnius, juose vėjo greitis būna kiek didesnis.
Paaiškėjo, kad albatrosai dinamiškai sklęsti gali tol, kol vėjo greitis yra ne mažesnis kaip 30 km/val. (16 mazgų). Tyrimo rezultatai byloja, kad albatroso skrydžiui visiškai pakanka ir vėjo gradiento (angl. – shear wind) – vėjo gūsio greičio ir krypties pokyčių.
Nors albatrosai Žemėje egzistuoja 50 mln. metų, šiandieninė jų žūstamumo statistika yra katastrofiška: žvejybiniai laivai visuose planetos vandenynuose ir jūrose kas 5 min. pražudo po albatrosą. Didžiausia grėsmė šiems paukščiams – žvejyba ilgais ūdiniais tinklais (angl. - longlining) [ūda - ilga virvė, nusagstyta meškerėmis žuvims gaudyti]. Tokį kabliukais nuraišiotą tinklo ilgis gali siekti ne vieną kilometrą, o kabliukų skaičius – keletą tūkstančių. Grėsmė iškilusi visoms 22 albatrosų rūšims.
Nors albatrosai Žemėje egzistuoja 50 mln. metų, šiandieninė jų žūstamumo statistika yra katastrofiška: žvejybiniai laivai visuose planetos vandenynuose ir jūrose kas 5 min. pražudo po albatrosą. Didžiausia grėsmė šiems paukščiams – žvejyba ilgais ūdiniais tinklais (angl. - longlining) [ūda - ilga virvė, nusagstyta meškerėmis žuvims gaudyti]. Tokį kabliukais nuraišiotą tinklo ilgis gali siekti ne vieną kilometrą, o kabliukų skaičius – keletą tūkstančių. Grėsmė iškilusi visoms 22 albatrosų rūšims.
(19)
(0)
(7)