„The Economist“: tiksinti bomba Baltijos jūroje – nuskandinti nacių cheminiai ginklai

prieš 10 metų visi šnekėjo, kad gal jau laikas traukt tuos konteinerius iš jūros, manau preis dar 10 kol nebebus kur dėtis, ir tada jau tikrai trauks. Kitaip katastrofos pasėkmės sunkiai suvokiamos.

tada buvo pinigų, bet technologijos nepakankamos, tad daugiau mažiau ir liko kalbomis. Be to visa rytinė Baltijos pusė būtu laukusi labdaros. Šiuo metu manau konkrečiai tik trūksta pinigų, paskirtu, ir pradėtu bent jau iš žinomų vietų traukti sprogmenis. Gi patys švedai ar danai, jei truputi nukrypsta na žvejybos zonų, iškart pradeda tinkluose traukt ir sprogmenis. Tegu tie ir ne cheminiai, bet vis viena neturėtu laisvai plaukioti.

o kas sutrukde panaudoti naciams ta chemini arsenala ?

Patys nenaudojo. Ginklas jau buvo pasenęs I-ojo pasaulinio karo liekana, ir nebe atitiko moderniam karui keliamų reikalavimų.

Prieš gerą dešimtmetį buvo išrastos putos, kurios po vandeniu sustingsta, kaip sandarinimo putos ore. Tada sakė, kad tai labai efektyvi priemonė užkonservuot po vandeniu cheminio ginklo konteinerius, arba juos stabilizuot, prieš ištraukiant, bet kap sakoma pasakėčioje: vežimas vis dar ten stovi. Yra legendų, kurios sako, kad Hitleris I WW metu pats buvo nukentėjęs nuo cheminio ginklo, todėl neleido jo naudoti II WW. Dar yra legenda, kad vos nepanaudojo, kai rusai pradėjo dėti į "katiušas" napalmą. Atseit, per trečiąsias šalis sovietus perspėjo, kad jei nesiliaus, jis duos įsakymą panaudoti cheminį ginklą. Po to rusai nustojo dėt napalmą , bet vokiečiam nuo to netapo lengviau

Tarkim iš viso Baltijos jūroje yra palaidota 50 tūkst. tonų cheminių ginklų. (Nors ten tikriausiai jų gerokai daugiau). Tarkim cheminis ginklas buvo išpilstytas į konteinerius ar statines kuriose telpa po 400kg. Taigi gaunam, kad išviso jūros dugne guli 125tūkst. pavojingų objektų kuriuos reikia iškelti. Jei per dieną būtų iškeliama po dešimt jų, tam prireiktų ne mažiau kaip 34 metų. Taigi čia situacija yra tiesiog beviltiška.

kaip iskelt yranti konteineri? iskelinejant manau daugiau problemu prisidarysim, daugiau chem ginklo pasisikleis, nei leisdami irti savaime cheminiam ginklui, dalinai uzpiltam smelio.

Kaip bebūtų, visus juos surasti ir suregistruoti būtų neprošal. Šiaip jau ipritas vandenyje tirpsta blogai, tai nebūtų didelės bėdos ir iškelti. Saugumo dėlei tikriausiai reikėtų darbuotis šaltuoju metų laiku, kad būtų kuo mažesnis garavimas ir nutekėjimo pavojus. Bet žinant mūsų klimatą, tai neturėtų kelti problemų O iškėlimo darbams tikriausiai tektų pasitelkti robotus ir magnetinius kranus.

Manau, kad nieks ir nekels, per daug pavojinga.Neutralizuot ipritą galima cheminiais,biologiniais, mechaniniais metodais.Patirtis su naftos valymu rodo, kad geriausiai su organiniu užterštumu susitvarko GMO bakterijos. Belieka sukurt ir laukt katastrofos, nes dabar pagal tarptautinius susitarimus negalima GMO paleist į laisvę, kad nesusikryžmintų su natūraliai aplinkoje esančiais mikroorganizmais. Kiek žinau, gamtoje mintančių ipritu bakterijų nėra, tačiau žinantiems bakterijų dauginimąsi: ten joms vienodai su kuo "poruotis".

Man tai įdomu ar jie bent žino kur tas įpritas yra tiksliai? Ir kiek jo ten prilaidota? Pvz arčiau kurios valstybės? Ir labai įdomiai postringaujama gąsdinančiais spekuliavimais: Kai naftos tanklaiviai dūžta ir iš jų išsilieja daugiau kartų naftos nei kad apskritai yra buvę branduolinių atvejų, tai visiem nerūpi, kad valgome žuvį persunkta nafta. Ogi kai ipritas paminimas, tai visas "straipsnis" nusėjamas bauginančiais spekuliaciniais gandonešiais nei kurie turi realių patvirtinimų, nei daugiau ko nors. Atrodo lyg, kažkam reikia priėjimo prie lovio, berėkiant ištisus dešimtmečius apie baisųjį ipritą Baltijos jūroje..

kionig, šį kartą, beje eilinį, perdramatizavai situaciją. 1) Niekas ir neskleidžia gandų, tik pastebi jog situacija, bent jau žinomų ginklų vietose smarkiai blogėja, daug konteinerių prarūdiję, o kai kurios dugno įdubos jau "negyvoji zona". O tai, kad nežinome kur likę, tik kelia spekuliacijas ar nenuodija aplinkos. Baltijos jūros ypatybė yra laiptuotas dugnas, paliktas paskutiniojo ledynmečio, tad iš giliausių įdubų sunkiai vyksta maišymosi procesas. O ir pats vanduo "pasikeičia" su Atlanto vandenynu per berods 12 metų. Tad jei suirs nepalankiose vietose, įvyks masinis užterštumas, ir skirtingai nei kur kitur, ši jūra sunkiai maino vandenis, todėl didelė tikimybė didelės koncentracijos susidarymo ir didesnės žalos nei kur kitur. 2) Medžiagos tikrai labai nuodingos. Turbūt apie daugelį negirdėjai, kad vos nuo kelių lašelių galima mirti? Tad visiem nesinorėtu jog staiga paplūdimiai taptu pavojingi, žvejyba pavojinga... 3) Skirk naftos medžiagas, kurios kaip plėvelė padengia paviršių, ir chemines medžiagas, kurios vandenyje. Žala nepalyginama. Plius žiūrėk ką ankščiau rašiau, apie Baltijos jūros ypatybes. Gamta šioje vietoje kur kas sunkiau atsistato po katastrofų nei kokioj Viduržemio ar Japonijos jūroj.

Na ir emocijom trykštate kionig. Dalį arsenalo skandino Britai, tai jie paliko ir žemėlapius ir koordinates. Kiek sudėtingiau su rusais. Yra ir jų koordinatės, bet žinant jų darbo kultūrą, švelniai pasakius, tai jie galėjo pabert bet kur. Ipritas ne inertiška chemiškai nafta, o super aktyvus mutagenas, todėl ankščiau ar vėliau jis praneš apie save. Visa laimė, kad bent britai jį suvertė į gilumas, kur slėgis ir temperatūra jį daro inertiškesniu, bet tik pajudink viską aukštyn, kur temperatūra ir slėgis palankūs lakumui ir prasidės rimti dalykai. Jau dabar iprito pėdsakai aptinkami baltijos menkėje, ot tau ir nepaisyk . Kiek domėjęsis šia tema, tai britų nuskandinimo vietos tikrai rastos ir buvo nuleidę aparatus mėginiam paimt. Be to kai rusai su vokiečiais tiesė dujotiekį irgi reikėjo tikslių duomenų. Manau, kas kas, o jie tai tikrai žino realią situaciją.

, taip nes man jau atsibodo tokie šūdstraipsniai gąsdinantys ekologinėmis kastrafomis. Dar puikiai pamenu prieš keletą metų rodytą apie tą patį baisųjį ipritą per "Neverajatno, no fakt" laidą. Irgi buvo suokiama apie baisias ekologines katastrofas. Aptinkami Baltijos menkėje? Bet dar nei vienas nenurimė ir neapako? O kada išduos apie save, niekas nežino, kaip ir šiame straipsnyje rašo. Gerai, kai kuriuos žinome, bet kas gi apskritai bus padaryta? Siuntinėsi robotus tyrimams, o kai bus šaukštai po pietų? Kas ten žino kaip yra pas rusus, nes viskas ten gali sėdėti po devyniais užraktais. Taip, kad tokie dalykai vis tiek negelbėja. Man įdomu kur realūs sprendimai, o ne kas dešimtmetinis trimitavimas apie ekologines katastrofas? P.S. 2007 straipsnis yra kur kas informatyvesnis ir geriau parašytas.

Na matai mutagenai kaupiasi gyvuose organizmuose dešimtmečiais. Todėl turėtume pakankamai greitai sužinoti, kaip jie mus veikia. Kai prasidės apsigimimų banga pajūrio kraštuose, vadinasi tvirtai žinosime, kad pavėlavom . Suprantu, kad ir tau skaudu, kad nieko nedaroma. Sakyčiau, kad tokių straipsnių reikia: lašas po lašo ir akmenį pratašo. O problema rimta, reikalaujanti visam regionui suvienyti pastangas.

Pagyvensim ir pamatysim, kaip čia bus. Man tai labiau nervina ne tai, kad niekas nedaroma, bet iš to pučiamas labai didžiulis burbulas, kuriam reikia tikrai gerų pagrindimų, nes vien neužtenka pasakyti, kad "smarkiai blogėja", "per keletą metų ištiks katastrofa". Reikia pagrindimų, norint taip garsiai šnekėti. Tokių kaip šis straipsnis, mano nuomone, nereikėtų. Reikėtų tokių kaip 2007-siais metais rašyta Man atrodo tokiu populizmu niekas nebus pasiekta. Reikia kiek kitaip supažindinti visuomenę su problemomis, o ne gąsdinti bailias gyvūlių bandas, kurių baimė priklauso nuo anksčiau buvusiųjų (Černobylis etc.). Aišku, kad problema rimta. Bet jeigu sumąsčius tokį utopinį scenarijų, jei viskas būtų gražu, sukurtos technologijos iškelti tuos š*dus. Bet tada reikės galvoti kur juos padėti. Ir taip su visokiu š*dų laidojimu turime daug problemų ir nelabai norime užkasinėti po savo žeme, tai realiai problemos nesibaigia vien pranašaujamomis ekologinėmis kastrafomis. Pvz šiame straipsnyje nė neužsiminta apie jokį gelbėjimo scenarijų, tų nuodų utilizavimą.. Žodžiu, norint, kad atitinkamai tave kas nors išgirstų, tai reikia ir atitinkamai pristatyti problemą, įvertinti dabartinę padėtį, parodyti potencialius jos sprendimo būdus. P.S. Taip ir nesužinojau, kas per vienas tas S. Popienis

Kioningui vėl suaktyvėjo paauglystės maištavimo ir prieštaravimo fazės Įdomus vieno dieduko rašinys šia tema: Cheminis ginklas Baltijos jūroje http://rokiskis.popo.lt/2013/09/21/chem ... os-juroje/ Baisu nebaisu, bet kuo jaunesnės kartos, tuo didesnis sergamumas jose. Bent pas mus medikai tai pastebi. Niekas nežino ir tiksliai nesužinos kodėl taip. Mano gal Černobilio palikimas. Švedai jau senai uždraudę nėščioms valgyt Baltijos žuvį. Mutagenų kapinės šioj jūroj žiauriai didelės. Ištirt ir prognozuot būtina. Valyt irgi. Tad tokie straipsniai labai reikalingi pritraukt visuomenės dėmesį. O Nato tikrai galėtų prisidėt ir taip nuveikt kažką tikrai naudingo, nei varinėt kareivius po pratybas, posėdžiuose lašinius augint bei vaidint krūtus kentus.

Paskaitysim, o tai Pipedijoje jau prisiskaičiau įdomių dalykėlių

Mata, tokie kaip 2007 straipsniai didžiosios visuomenės dalies nesudomins. Minia pavargs po 3min. skaitymo. Todėl reikia va tokio kaip šis popso norint sudominti mases. Nes be masės intereso ir spaudimo politikai, valdininkai tikrai nieko nepradės daryti. Ar, sakai, reikia laukt kol sustingusį ipritą pradės kaip gintarą mest į krantą? Jau geriau tegu spauda mirga šia tema nei kam kuri celebrity čiulpė ar kedinėm revoliucijom.

Nu, o kodėl ne? Tai palaukiam, kol kas apsinuodys, o tada purvasklaida tikrai persimes ant to įvykio, kad visa kita kaip mat bus užmiršta, o bus svarbiausia rašyti kaip bus baisu gyventi prie jūros Tokie kaip šis straipsnis, nekelia didžiulio pasitikėjimo jame esančia informacija ir dažniausiai galima suprasti, kad tai iš piršto laužti teiginiai. Tokie straipsniai neteikia jokios naudos, neįneša aiškumo, nieko dorai nepaaiškina, skatina klaidingus gandus ir fantaziją apie ekologines katastrofas. Todėl tokių straipsnių reikalingumas yra nulinis.

Pasižymim ir po dešimtmečio matysim, kas teisus.