Tikslus visatos erdvėlapis byloja ją esant begalinę ir plokščią

- Istorija kartojasi.. Kažkada gauti duomenys patvirtindavo "plokščią Žemę".

Mintis apie nesibaigiančią visatą varo mane į depresiją.

O kaip suprasti tą plokštumą? Juk tai vistiek 3D kūnas, ne apvalus, bet kažkiek tūrio jis turi. Man sunkoka suprasti...

- Dabartinio mūsų išsivystymo lygio dėka mes stebime (matuojame?) tik taip vadinamąją "stebimą Visatą", kuri pasirodo 1% tikslumu yra plokščias darinys, turintis tam tikrą "storį", bet panašus į olimpinio metiko diską. Hipotezė: Jei mes galėtumėm pažvelgti (pamatuoti?) toliau, rastume Visatą-burbulą, esančią tarp kitų begalinių multivisatų.

Pritarciau tokiai hipotezei. Burbulas atitinka ir plokscia ir i visas puses besipleciancia visata ir logiskai susiderina su BB ir nekyla bedu Su BB centru ir tt. Tada visatos begalybiskumas, butu panasus i Zemes pavirsiaus begalybiskuma, ta prasme butu galima apskristi visata ir grzti i ta pati taska is kur isskridai, jei greiciai butu netgi didesni nei fantastiniuose fillmuose

Kažkada skaičiau straipsnį (publikaciją), kur į matomas galaktikas žiūrima kaip į fraktalinę struktūrą. Suskaičiavę fraktalinę dimensiją autoriai gavo truputi daugiau nei 2, kas irgi rodo visatos "plokštiškumą".

Na va. Netoli tas momentas,kai padarys išvadą ,kad dar ir SKYLĘ viduryje turi nemenką.

http://www.nso.lt/science/parauniv.htm

kad visata rutuline ir begaline daug itikinamiau, nei kad plokscia ir begaline. kazkaip plokstumas nesirisa su begalybe, tai gaunasi kad i plokstumos sonus begaline tustuma, kai kita kryptim begalinis kiekis materijos

Plokščia nereiškia kad plokščia kaip popieriaus lapas. http://www.youtube.com/watch?v=zqb1lSdqRZY čia visai gerai animacijos parodytos, bus aiškiau.

Nelabai suprantu... Čia nesąmonė... ""

Popieriaus plaušeliai grupuojami į kvadratėlius, kurių skersmuo (apie 0,5 cm) – pastovus

Prieš BIG BANG nebuvo erdvbėlaikio, o po jo staiga atsirado - ir dar neturintis nei pradžios nei pabaigos? Man čia kažkas nesiriška. Ir kaip gali būti begalinė ir tuo pačiu plokščia, jei turi "lubas", ar čia kaip tuose žaidimuose, kur nuskrydęs į vieną pusę atsirandi kitoj? Sorry, mano prastos astronomijos žinios.

Plokščia nebūtinai reiškia, kad begalinė. Ir kai sako plokščia turi galvoj, kad Visata yra euklidinė, tai yra trikampio kampai susideda į 180 laipsnių. Jeigu visata nebūtų euklidinė trikampio kampai susidėtų į daugiau ar mažiau laipsnių priklausomai nuo to ar ji uždara (sferinė) ar atvira (hiperbolinė). Kosminės foninės spinduliuotės tyrimai suteikia informacijos, kad Visata yra euklidinė (taigi "plokščia") su 1% paklaida (kaip trikampio kampus pamatavo pažiūrėk viršuj papostintą video). Ir čia turima galvoj tik stebimą Visatą (observable universe), ar visa Visata plokščia sužinot gan sudėtinga (galbūt tik šita dalis kurią mes matom yra plokščia, o pati Visata tokia didelė, kad jos išlinkio paprasčiausiai negalim pastebėt) todėl plokštumas nebūtinai reiškia, kad Visata begalinė.

- Jeigu stebimosios Visatos skersmuo yra apie 100 mlrd. švm., o matavimo paklaida apie 1%, tuomet galime teigti, kad jos "išlenktumas" yra sakykim 0.1%. Vadinasi visos Visatos perimetras tuomet yra apie 0.1 kvadrilijono. švm., o pirmas Visatinis pabėgimo greitis būtų apie 100 mlrd.švm. per sekundę. p.s. .. čia aišku tik labai labai apytikslios skaitmeninės prielaidos.

o kaip pagal daikto dydi nustatyt is visatos pabegimo greiti?

- Grubiai: pabėgimo greitis proporcingas gravitacijai, gravitacija proporcinga masei, masė proporcinga "daikto dydžui"..

ne daikto dydziui, o daikto tankiui turyje. dydis neturi prasmes jei nezinom jo tankio. o siaip tai pabegimo greicio nenustatysim kol nezinosim visatos mases ir skersmens. v(pabegimo) = sqrt(2GM/r)

- Taip, bet iš perimetro paskaičiuoti spindulį gali gimnazistas, su mase kėbliau: nors galim imti vidutinį mums žinomos Visatos tankį ir dauginti iš tūrio, o tūrį iš spindulio vėlgi paskaičiuos minėtas gimnazistas.. p.s. .. ten mano skaičiai tik "siaubingų dydžių" iliustracijai, aš rašiau.