Visi mes puikiai pažįstame žarnyno bakterijų poveikį mūsų emocijoms. Tik prisiminkite, kaip jautėtės paskutinį kartą, kai susuko pilvą... Bet dabar aiškėja, kad tam tikros žarnyno bakterijos mūsų nuotaikas ir elgesį gali paveikti teigiamai. Pamažu aiškinamasi ir kokiu būdu jos tai daro, o mokslininkai pagal šiuos atradimus gali ieškoti ir būtų gydyti tokias psichines ligas, kaip depresija ar obsesinis-kompulsinis sindromas.

Mūsų žarnyne bakterijos apsigyvena iškart po gimimo, o mes, žmonės, su jomis palaikome svarbius simbiotinius santykius. Žarnyne esančių bakterijų kiekis yra kur kas didesnis, nei mūsų pačių ląstelių kiekis organizme, nors jų svoris yra nedaug didesnis už smegenų svorį. Bakterijos turi gausybę įvairių genų, galinčių pagaminti šimtus ir gal net tūkstančius cheminių junginių, o daugelis jų turi gebėjimą paveikti smegenų funkcijas. Būtina pažymėti, kad bakterijos geba gaminti ir kai kurias molekules, kurias smegenys natūraliai pasigamina signalų perdavimui – pavyzdžiui, dopaminą, serotoniną, gama-aminosviesto rūštį (GASR). Be to, didžiąją dalį smegenų sudaro riebalai, o daugelį tokių riebalų taip pat galima gauti iš bakterijų metabolinės veiklos, rašo newscientist.com.

Kuomet žarnyne bakterijų nėra, keičiasi smegenų struktūra bei funkcijos. Pelių, užaugintų sterilioje aplinkoje, kur nėra bakterijų, tyrimai rodo, kad pakinta tokių gyvūnų atmintis, emocinė būsena, elgesys: pelėms pasireiškia autizmo požymiai – jos negyviems objektams skiria tiek pat dėmesio, kaip ir kitoms pelėms. Tokio elgesio pasikeitimo priežastis – smegenų chemijos pakitimai. Pavyzdžiui, stebimi smarkūs serotonino perdavimo pokyčiai, taip pat kinta kai kurių kitų svarbių molekulių kiekiai smegenyse – pavyzdžiui, neurotrofinio faktoriaus, kuris yra itin svarbus formuojant naujas sinapses (neuronų tarpusavio jungtis).

Šie atradimai suteikia pagrindo manyti, jog probiotikai – sveikatai naudingos bakterijos – taip pat turi įtakos smegenų veiklai. Probiotikų idėja praėjusio amžiaus pradžioje pirmasis iškėlė rusų biologas Ilja Mečnikovas – jis pastebėjo, kad žmonės, gyvenantys tam tikrame Bulgarijos regione ir vartojantys daug fermentuoto maisto, gyvena ilgiau. Tačiau dabar atsiranda ir nauja sąvoka – psichinei sveikatai naudingi psichobiotikai.

Nors psichobiotikų tyrimų sritis dar yra labai jauna, jau dabar esama ženklų, jog ji yra perspektyvi. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Kalifornijos technologijų instituto (JAV) moksininkai parodė, kad gyvenimo pradžioje gavus Bacteroides fragilis bakterijų, pakoreguojami tam tikri pelių su autizmo simptomais elgsenos bei virškinimo trūkumai. O ankstesni moksliniai tyrimai parodė, kad Bifidobacterium infantis yra efektyvus vaistas nuo laboratorinių gyvūnų depresijos.

Kaip tiksliai žarnyno bakterijos veikia smegenis? Aiškėja ir mechanizmai. Pieno produktuose dažnai sutinkama bakterija Lactobacillus rhamnosus gyvūnams veikia kaip stiprus anksiolitikas – pagrindinis jos efektas yra GASR receptorių ekspresijos smegenyse reguliavimas. Šių pokyčių mediatorius – nervas klajoklis (nervus vagus), jungiantis žarnyną su smegenimis. Nukirtus šį nervą, L. rhamnosus vartojimas neturi jokio nerimą mažinančio ar GASR receptorių ekspresiją keičiančio poveikio.

Taip pat įrodyta, kad L. Rhamnosus mažina pelių obsesinio-kompulsinio sindromo simptomus. Įdomu tai, kad bakterija keičia ne tik smegenų GASR receptorių reguliaciją, bet ir pati sintezuoja bei išskiria GASR. Kiti moksliniai duomenys rodo, jog žarnyno bakterijos gali veikti smegenis ne tik per n. vagus, bet ir, pavyzdžiui, moduliuojant imuninės sistemos veikimą, ir gaminant trumpų grandinių riebiąsias rūgštis.

Panašiai, kaip dėl kai kurių genų veikimo tam tikros bakterijos tampa patogeniškomis (sukelia ligas), žarnyno bakterijų genų rinkiniai teikia naudą psichinei sveikatai. Tačiau kol kas nėra tiksliai nustatyta, kokie gi konkrečiai yra tie naudingieji genai. Gali būti, kad ateityje idealūs psichobiotiniai preparatai bus genetiškai modifikuoti organizmai su kelių skirtingų bakterijų genų rinkiniu.

O iki tol galima teigti, kad siekiant teigiamo poveikio psichinei sveikatai, bakterijų kokteiliai bus efektyvesni už vieną konkrečią bakterijų rūšį. Pavyzdžiui, 2011 metų tyrimu parodyta, kad Lactobacillus helveticus ir Bifidobacterium longum kombinacija sumažino sveikų savanorių depresijos ir nerimo simptomus. 2013 metų smegenų vaizdinimo tyrimas parodė, kad fermentuoti pieno produktai su keturiomis skirtingomis probiotinėmis bakterijomis yra sietini su silpnesniu smegenų grandinių, apdorojančių emocijas ir jutimus, aktyvumu. O tam tikros bakterijų atmainos gali sumažinti dirgliosios žarnos sindromą – dažną su stresu susijusį sutrikimą smegenų-žarnyno ašyje. Tikriausiai taip nutinka dėl „streso hormono“ kortizolio ir uždegimo molekulių, gaminamų imuninės sistemos, kiekių sumažinimo.

Šie atradimai yra perspektyvūs, tačiau tai nereiškia, kad jau dabar reikia lėkti į parduotuves ir iš lentynų šluoti jogurtus bei kefyrą: mokslininkams dar reikia atlikti gausybę darbo, kol bus sukurti psichobiotikai su kliniškai patvirtintu poveikiu, galintys prisidėti prie depresijos gydymo, o galbūt netgi pakeičiantys antidepresantus. Šiais laikais kuomet antidepresantų vartojimas yra dažnesnis nei bet kada anksčiau, efektyvios alternatyvos su mažesniu nepageidaujamų poveikių kiekiu būtų labai pageidautinos.

Šiuo metu mokslininkai vykdo tyrimą, kuriuo aiškinamasi, kaip žarnyno bakterijos veikia žmones, sergančius sunkiomis depresijos formomis. Jeigu paaiškės, kad bakterijų poveikis yra nuolatinis ir prognozuojamas, bus sukurtas stiprus pagrindas gydyti depresiją bakterijomis. Taip pat pradedami ir sveikų savanorių nerimo gydymo tyrimai Lactobacillus brevis bakterijomis, taikant placebo kontrolę.

Ir nors jau dabar kai kuriuose informacijos šaltiniuose galima aptikti rinkodaros teiginių, kad probiotikai pasižymi psichobiotiniu poveikiu, tai nėra tiesa. Dabartinė JAV ir Europos Sąjungos įstatyminio reguliavimo stoka įvairių produktų gamintojams suteikia neregėtą laisvę skelbti išsigalvotus teiginius be juos patvirtinančių duomenų. Tačiau situacija keičiasi ir įstatymai ateityje turėtų apsaugoti vartotojus nuo apgaulingų reklamų. O kol kas tiesa yra tokia – tik nedidelė dalis išbandytų bakterijų pasižymi teigiamais neurologiniais poveikiais. Kai kurios bakterijos žūva mūsų skrandžiuose ar dar parduotuvių lentynose. O kitos, netgi pasiekusios mūsų žarnynus, gali būti bevertės sveikatos atžvilgiu.

XX a. pagrindinis mikrobiologijos tyrinėtojų tikslas buvo atrasti naujų būdų žudyti bakterijas antibiotikais. Šiame amžiuje tikslai šiek tiek pasikeitė – atrandama ir bakterijų nauda. Ir ne tik imuninei sistemai, bet ir psichinei sveikatai. O žinant, kad turtingesnėse valstybėse psichinės ligos daro kur kas daugiau žalos nei bakterinės infekcijos, gerųjų bakterijų poveikio smegenims tyrimai yra neįtikėtinai perspektyvi sritis.

Komentarai (0)