Tai – seniausias kada nors rastas Žemės fragmentas (0)
Šioje iliustracijoje matome seniausią iš visų rastų Žemės fragmentų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai – cirkonas 4. Jam – 4,375 mlrd. metų (± 6 mln. metų). Kad yra taip, o ne kitaip, patvirtinta ir žurnalo "National Geoscience" publikacijoje.
Viskonsino universiteto (JAV) geochemikas Džonas Valėjus (John Valley) su kolegomis šio cirkonio 4 amžių nustatė taikydami naują metodą, kuris vadinamas atomų mėginio tomografija (angl. – atom-probe tomography). Jis sudarė galimybes tyrėjams suskaičiuoti Džeko Hilso rajone (Vakarų Australija) rasto cirkono gabalėlyje pavienius švino atomus.
Anksčiau mokslininkai taikydavo kitą metodą – skaičiuodavo švino izotopus. Tačiau paaiškėjo, kad jis ne toks tikslus: cirkono mineralo fragmentuose dažnai būna radioaktyvaus urano ir torio priemaišų, kurios skildamos išjudina švino izotopus. Anot Dž. Valėjaus, "jei egzistuoja procesas, dėl kurio švinas iš vienos kristalo vietos atsiduria kitoje, tai vieta, kur švino koncentracija didžiausia, bus senesnė, o vieta, iš kurios jis atslinko – jaunesnė."
Dž. Valėjus pareiškė, kad naujajam metodui (atomų mėginio tomografijai) įtakos tai neturi. "Įrodėme, kad cheminiai įrašai šiuose cirkono kristaluose yra visiškai patikimi", - pabrėžia tyrėjas.
Tyrimo rezultatai byloja, kad šie cirkono fragmentai susiformavo praėjus tik 100 mln. metų po didžiulio kosminio susidūrimo, kai į Žemę trenkęsis masyvus kosminis kūnas išmušė medžiagą, iš kurios vėliau susiformavo Mėnulis. Mokslininkai yra linkę manyti, kad cirkono kristalai susidarė iš granodiorito ar tonalito – granitinių medžiagų, kurių gausu vandenyje. Tai reiškia, kad Žemė ankstyvoje jaunystėje vėso gana sparčiai. Taip sparčiai, jog, kaip manoma, vandens jos paviršiuje būta jau tada.
"Cirkonas byloja, kad ankstyvoji Žemė į dabartinę Žemę buvo kur kas panašesnė nei manėme iki šiol. Ji buvo ne tokia jau atšiauri", - atkreipia dėmesį Dž. Valėjus.
Cirkonai – vieni kiečiausių Žemėje randamų mineralų. Seniausias Žemės mineralas susidarė po Žemės susiformavimo praėjus vos 165 mln. metų. Per 4,4 mlrd. metų jis atlaikė keliones priešistorinėmis upėmis, buvo palaidotas giliai Žemės plutoje, buvo kaitinamas, slegiamas ir tektoninių jėgų išsviestas atgal į planetos paviršių.
Geologai kruopščiai išsijojo daugiau kaip 100 000 mikroskopinių cirkono gabalėlių, kurių amžius siekia seniausią Žemės epochą ir svyruoja nuo 3 iki beveik 4,4 mlrd. metų (Žemei yra maždaug 4,54 mlrd. metų). Cirkono kristaluose yra mikroskopinių inkliuzų – dujų burbuliukų. Jie yra savotiškas langas į ankstyvosios Žemės epochą, kai mūsų planetoje formavosi pirmieji žemynai.
Viskonsino universiteto (JAV) geochemikas Džonas Valėjus (John Valley) su kolegomis šio cirkonio 4 amžių nustatė taikydami naują metodą, kuris vadinamas atomų mėginio tomografija (angl. – atom-probe tomography). Jis sudarė galimybes tyrėjams suskaičiuoti Džeko Hilso rajone (Vakarų Australija) rasto cirkono gabalėlyje pavienius švino atomus.
Anksčiau mokslininkai taikydavo kitą metodą – skaičiuodavo švino izotopus. Tačiau paaiškėjo, kad jis ne toks tikslus: cirkono mineralo fragmentuose dažnai būna radioaktyvaus urano ir torio priemaišų, kurios skildamos išjudina švino izotopus. Anot Dž. Valėjaus, "jei egzistuoja procesas, dėl kurio švinas iš vienos kristalo vietos atsiduria kitoje, tai vieta, kur švino koncentracija didžiausia, bus senesnė, o vieta, iš kurios jis atslinko – jaunesnė."
Dž. Valėjus pareiškė, kad naujajam metodui (atomų mėginio tomografijai) įtakos tai neturi. "Įrodėme, kad cheminiai įrašai šiuose cirkono kristaluose yra visiškai patikimi", - pabrėžia tyrėjas.
Tyrimo rezultatai byloja, kad šie cirkono fragmentai susiformavo praėjus tik 100 mln. metų po didžiulio kosminio susidūrimo, kai į Žemę trenkęsis masyvus kosminis kūnas išmušė medžiagą, iš kurios vėliau susiformavo Mėnulis. Mokslininkai yra linkę manyti, kad cirkono kristalai susidarė iš granodiorito ar tonalito – granitinių medžiagų, kurių gausu vandenyje. Tai reiškia, kad Žemė ankstyvoje jaunystėje vėso gana sparčiai. Taip sparčiai, jog, kaip manoma, vandens jos paviršiuje būta jau tada.
"Cirkonas byloja, kad ankstyvoji Žemė į dabartinę Žemę buvo kur kas panašesnė nei manėme iki šiol. Ji buvo ne tokia jau atšiauri", - atkreipia dėmesį Dž. Valėjus.
Cirkonai – vieni kiečiausių Žemėje randamų mineralų. Seniausias Žemės mineralas susidarė po Žemės susiformavimo praėjus vos 165 mln. metų. Per 4,4 mlrd. metų jis atlaikė keliones priešistorinėmis upėmis, buvo palaidotas giliai Žemės plutoje, buvo kaitinamas, slegiamas ir tektoninių jėgų išsviestas atgal į planetos paviršių.
Geologai kruopščiai išsijojo daugiau kaip 100 000 mikroskopinių cirkono gabalėlių, kurių amžius siekia seniausią Žemės epochą ir svyruoja nuo 3 iki beveik 4,4 mlrd. metų (Žemei yra maždaug 4,54 mlrd. metų). Cirkono kristaluose yra mikroskopinių inkliuzų – dujų burbuliukų. Jie yra savotiškas langas į ankstyvosios Žemės epochą, kai mūsų planetoje formavosi pirmieji žemynai.
(12)
(0)
(5)